Prieš 24 dienas nacionalinė valdžia paskelbė greitą ir visišką mūsų veiklos ir pajamų nutraukimą. Mes neprotestavome prieš šį sprendimą. Supratome, kad svarbu padaryti viską, kas įmanoma, kad apsaugotume visų Lietuvos žmonių sveikatą.
Perspėjome Vyriausybę, kad be pagalbos per kelias savaites mus ištiks bankrotas. Laukėme pagalbos, bet girdėjome tik tylą.
Mes didžiuojamės, kad gyvename ir dirbame Vilniuje, todėl nusprendėme nebelaukti ir paprašyti Vilniaus miesto savivaldybės pagalbos.
Savivaldybė buvo užsiėmusi sveikatos ir švietimo chaoso problemomis. Kultūra nebuvo įtraukta į darbotvarkę.
Todėl patys pradėjome rašyti gelbėjimo planą. Mes analizavome kitus miestus, kalbėjomės su pasaulio ekspertais bei ekonomistais ir paruošėme pasiūlymą. Per kelias dienas sulaukėme keturių verslo asociacijų ir daugiau nei 3,5 tūkstančių gyventojų palaikymo.
Mūsų planas buvo paremtas geriausia kitų šalių praktika, o jo veikimo logika buvo aiškiai aprašyta ataskaitoje, kurią miesto plėtros agentūra „Go Vilnius“ užsakė jau prieš dvejus metus. Ataskaitą parengė savo srities ekspertai, tarptautinė tyrimų ir konsultacijų įmonė Sound Diplomacy, dirbanti su miestų naktinės ekonomikos plėtros klausimais, padedami ankstesnio Amsterdamo naktinio mero ir Berlyno ClubCommission valdybos nario.
Savivaldybė galiausiai į mus atkreipė dėmesį.
Meras viešai pasisakė, kad mūsų idėjos yra svarstomos. Jis patvirtino, kad suprato naktinio gyvenimo vertę ekonomikai ir reikšmę, kurią pasirodymų erdvės gali turėti atkuriant miestą po krizės.
Markas Davydas, pagrindinis Jungtinės Karalystės pasirodymams skirtų erdvių ir įstaigų ekonomikos ekspertas, kreipėsi į merą, rekomenduodamas dar paprastesnę dotacijų, o ne paskolų schemą.
Naktinės ekonomikos komisijos pirmininkė Deimantė Rimkutė pabrėžė savo Facebook paskyroje, kad – „paskelbtos finansinės priemonės nėra pakankamos ir vyriausybės pagalba pritaikoma ne visiems žaidėjams“. Tarybos narė taip pat pažadėjo, kad „šios problemos neliks nepaliestos ir (…) bus sprendžiamos Vilniaus m. savivaldybėje.”
Taigi štai – nauja, supaprastinta Vilniaus naktinio gyvenimo gelbėjimo plano versija.
Vilniaus naktinio gyvenimo gelbėjimo planas
Ką turi daryti savivaldybė?
Suteikti kiekvienai pasirodymams pritaikytai nevalstybinei kultūros įstaigai 10 tūkst. eurų dabar.
Kas gali gauti paramą?
Visi nevalstybiniai teatrai, koncertų salės, gyvos muzikos barai ir naktiniai klubai, kurie gali įrodyti, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2020 m. kovo 1 d. vidutiniškai surengė ir viešai reklamavo bent vieną kultūrinį renginį per savaitę. Ši idėja panaši į tą, kurią neseniai paskelbė Hamburgas.
Ką turime omenyje sakydami „kultūriniai renginiai”?
Kultūrinis renginys yra tas, kuriame akcentuojami atlikėjų pasirodymai, o ne tiesiog susitikimas, bendravimas, maistas ir gėrimai. Šį apibrėžimą pirmą kartą panaudojo Londonas 2015 m. savo „Muzikos įstaigų gelbėjimo plane“. Šis apibrėžimas taip pat apima DJ pasirodymus, nes ir DJai yra atlikėjai, jų muzikos kuravimas bei pasirodymai ant scenos turi kultūrinę vertę kaip ir bet kurie kiti.
Kodėl šis subsektorius yra ypatingas?
Įrodyta, kad kultūriniai renginiai sukuria ir pritraukia daugiau pajamų į miestus. Tačiau jie taip pat pripažįstami kaip didesnę riziką ir mažesnį pelną generuojanti veikla, todėl verslai, pasirinkę organizuoti ir investuoti į kultūrinius renginius, turėtų būti vertinami ir remiami miesto, kuriam jie ir teikią didžiausią naudą, o ne krizės akivaizdoje palikti bankrutuoti. Jei prarasime šį sektorių, miestas liks pilnas barų, kuriuose kultūrinė veikla nevyksta. Vilnius yra puikus miestas smulkiems kūrybiniams verslams ir, kai atsigausime, galime tapti regiono lyderiais.
Kas nusprendžia, kas gauna pinigus?
Savivaldybė gali ir turėtų sudaryti darbo grupę, kuri tikrintų paraiškas ir įsitikintų, ar pareiškėjai atitinka kriterijus. Jei pinigų suma yra ribota ir pretendentų yra per daug, darbo grupė turėtų skirti paramą toms vietoms, kurios organizuodavo daugiausiai kultūrinių renginių ir turėjo pastovią programą. Bet koks kitas metodas tampa per sudėtingas ir sukuria per daug pilkų zonų.
Kodėl 10000EUR?
Mūsų apklausos rodo, kad ši pinigų suma kompensuos skyles, kurias sukėlė staigus uždarymas, ir leis įmonėms stabilizuoti savo sąskaitas. Stabilumas yra tai, ko jiems reikia norint išlaikyti viltį atsidaryti. Įstaigos turėjo daug neapmokėtų išlaidų, likusių nuo to laiko, kai buvo priverstos užsidaryti. Jos turėjo uždaryti duris be jokio perspėjimo ir dabar neturi galimybės apmokėti sąskaitų už dalykus, kurių jiems nebereikia.
Ar užteks 10000EUR?
10000EUR užtenka situacijai stabilizuoti ir „gaisrui užgesinti“. Verslo įmonės jau prisitaikė prie naujos aplinkos ir ateityje sulauks daugiau pagalbos iš nacionalinės vyriausybės, todėl joms judėti į priekį nereikės 10000 EUR kiekvieną mėnesį. Yra daug žmonių, dirbančių ir mąstančių, kad ateityje veiklos tęstųsi, tačiau dabar privalome greitai ištaisyti krizės atvertas skyles.
Ar tai tobulas sprendimas?
Ne. Tai net nėra pilnas sprendimas, nes ateinančius mėnesius turėsime galvoti apie dar daug naujų būdų, kaip viską tęsti. Tačiau tai yra būtinas pirmasis žingsnis, skubus vienkartinis mokėjimas. Svarbiausia – greitis. Geriau išsaugoti keletą nuostabių vietų, nei neišsaugoti nė vienos. Jei lauksime tobulo sprendimo, visi bankrutuosime.
O kaip su korupcija?
Išsaugoti mūsų miesto kultūrinę įvairovę ir gyvybingumą yra verta, net jei dalis paramos bus prarasta korupcijai. Yra rizika, kad dalis paramos atiteks blogiems žmonės, bet tai nėra priežastis nepadėti geriems.
Ar didesnės įstaigos turėtų gauti daugiau pinigų?
Mes nebeturime laiko nuspręsti, kam reikia daugiau pinigų, ir mes nebeturime laiko tikrinti visų detalių bei kurti sudėtingas biurokratines sistemas. Suprantame, tai nėra idealus sprendimas, tačiau jis yra geriau nei dabartinis planas nieko nedaryti. Net ir Kubilius pasiūlė greitai dalinti “sraigtasparnio pinigus” (angl. helicopter money) visoms priverstinai uždarytoms įstaigoms, tad mūsų siūlymas tikrai nėra radikalus.
Kiek tai kainuos?
Yra tik kelios dešimtys renginių vietų, kurios atitinka kriterijus, todėl maksimaliai kaina siektų pusę milijono eurų. Palyginimui – Hamburgas muzikos barams ir naktiniams klubams ką tik skyrė 1,5 mln. Hamburgas yra gerai žinomas kaip muzikos miestas, tokiu galėtų būti ir Vilnius. Mes turime talentų, tiesiog reikia jais tikėti ir į juos investuoti.
O kaip dėl sveikatos ir švietimo prioritetų?
Suma, kurios prašome, yra maža procentinė miesto biudžeto dalis. Tai neturės įtakos sveikatai ar švietimui skiriamoms lėšoms. Savivaldybėje yra šimtai darbuotojų ir valstybės tarnautojų, ir keli iš jų tikriausiai galėtų skirti šiek tiek laiko išgelbėti miesto kultūrą, kad mes vis dar turėtume aukštos kokybės, novatorišką ir kūrybišką kultūros ir pramogų pasiūlą mieste, kuria galėtume toliau mėgautis, kai visa tai pasibaigs.
Ką miestas gauna mainais už paramą?
Be naktinio gyvenimo Vilniui suteikiamo gyvybingumo ir patrauklumo bei didžiulės ekonominės, socialinės ir kultūrinės vertės, kurią šios vietos suteikia miestui, verslo savininkai pasibaigus krizei mielai sutinka organizuoti nemokamus renginius ir edukacinius užsiėmimus visoms amžiaus grupėms. Jei miestas padės šioms įstaigoms išgyventi, jie atsidėkos tuom, ką sugeba geriausiai – kultūra ir pramogomis. Tai yra geras kainos ir kokybės santykis, palyginus su įprasta miesto šventės kaina. Tai gali būti geriausias festivalis, kokį esame turėję. Pasinaudokime šia galimybe ir paskatinti privatųjį sektorių investuoti savo laiko į renginius ir seminarus, kuriuose ugdomi gyventojų įgūdžiai ir įtraukiamos visos visuomenės dalys.
O kas, jei planas neveiks?
Na, tai beprecedentė situacija. Žinome tik vieną dalyką – nieko nedarymas tikrai neveiks. Vilniaus politikai turi pripažinti, kad mūsų miestas turi būti ne tik futbolo stadionas ir ofisai, bet ir ateities kultūros industrijos centras. Kūrybingi vilniečiai yra pasirengę tai padaryti. Dabar mums reikia politikų, kurie mus palaikytų.
O kas, jei nieko nedarysime?
Labiausiai pažeidžiamos yra tos įstaigos, kurios miestui suteikė didžiausią kultūrinę ir socialinę vertę. Jų verslo modelis yra mažiausiai pelningas. Jų rezervai yra mažiausi. Jie bankrutuos pirmi. Pasiliksime mieste, pilname barų nekuriančių jokios kultūrinės vertės. Žmonės norės gyventi kituose miestuose, o ne mūsų Vilniuje.
Ar savivaldybė gali išgelbėti naktinį gyvenimą?
Taip.
Kaip tu gali padėti?
Parodykite savo palaikymą paspaudami patinka ir pasidalindami šiuo straipsniu. Parodykime merui, kad mums rūpi mūsų smulkios, nepriklausomos kultūros įstaigos.