Baigiantis antrai karantino savaitei Lietuvoje visiškai sustojusio kultūros ir pramogų sektoriaus darbuotojai, kūrėjai bei dalyviai vis dar gyvena nežinomybėje dėl Vilniaus kultūros ateities. Per šią savaitę iš įvairių pasaulio kampų pasigirdo naujienos kaip skirtingos valstybės imasi priemonių drastiškai paveiktam kultūros sektoriui padėti. Atskiri fondai skiria gelbėjimo paketus tiek individams, tiek įstaigoms šiuo metu neįsivaizduojančioms kaip reikės toliau tęsti veiklas.
Visi Vilniaus pramogų ir kultūros industrijos veikėjai supranta, kad karantinas būtinas ir logiškas, todėl visi nutraukė veiklą pirmą karantino dieną pagal vyriausybės nurodymus. To pasekoje, jie gauna arba žymiai mažiau pajamų, arba visiškai nulį. Jie neturi alternatyvių būdų generuoti pajamų, jų funkcija yra suburti žmones į spec. patalpas, todėl jų pagrindinė veikla negali būti vykdoma nuotoliniu budu. Neturedami didelių finansinių rezervų, jiems gręsia bankrotas per 1-2 mėn.
Dėl karantino nukentėjo ne tik pramogų, bet ir kiti verslo sektoriai, tačiau vienas iš labiausiai šioje situacijoje nukentėjusių subsektorių – privačios kultūrinės veiklos įstaigos (žr. apibrėžimą žemiau).
Apklausos rodo, kad be papildomos pagalbos iš savivaldybės, didelė dauguma šių įstaigų neišgyvens krizės ir jų investuotojai nenorės grįžti į šį subsektorių po karantino pabaigos. Stabdydami jų veiklą porai mėnesių, mes išrausime nepriklausomos Lietuvos kultūros šaknis.
Kas yra privati kultūros įstaiga?
Privačios kultūros įstaigos nuo įprastų mažų-vidutinių verslų skiriasi tuo, kad neša ne tik tiesioginę grąžą, bet ir smarkiai didina miesto vertę bei gyvenimo kokybę: pritraukia ne tik turistus, bet ir investicijas, talentus. Tokias vietas turime gelbėti pirmiausiai, kad neatsiliktume nuo kitų Europos miestų, kai atsigausime po krizės.
Siūlome tokį privačios kultūros įstaigos apibrėžimą:
Pasilinksminimo arba kultūrinės veiklos erdvė, turinti sceną pasirodymams nuo 5 kv. m. ir/arba šokių aikštelę, kurios plotas viršija 15 kv. m., ir vykdanti renginių programą bent 6 mėnesius nuo 2019 metų sausio 1 d. Renginių programą privalėtų sudaryti vidutiniškai bent vienas renginys per savaitę. Įstaiga negali būti valstybinė ir jos patalpos turi talpinti ne daugiau kaip 2000 žmonių.
Įstaigos, atitinkančios šį apibrėžimą, būtų privatūs teatrai, nedidelės koncertų salės, gyvos muzikos barai, taip pat naktiniai klubai. Šios įstaigos atlieka vyriausybės apskaitininkų ir buhalterių eilutėse sunkiai pastebimą, tačiau svarbų darbą, kadangi jos sukuria pridėtinę vertę, erdvę atsipalaidavimui visiems miesto gyventojams ir jo ekonomikos kūrėjams.
Apklausos parodė, kad virš 50 proc. visų pramogų ir kultūros sektoriaus įstaigų karantino metu net gavus dabar svarstomas pagalbos priemones, užsidarys jau po pirmojo mėnesio. Liūdniausia tai, kad beveik visos privačios kultūros įstaigos patenka tarp atsakiusiųjų, kad užsidarys.
Tai yra kritiškai didelis kiekis kultūros bendruomenių, kurioms atsikurti prireikti gali net iki 10 metų, jeigu jų neišgelbėsime dabar. Tai padaryti kainuotų mažiau nei galimi padariniai, šių bendruomenių neišgelbėjus. Yra didelė tikimybė, kad privačioms kultūros įstaigoms žlugus dabar, daugelis jų įkūrėjų atgal į rinką grįžti nenorėtų net ir vėliau atsiradus tokiai galimybei.
Šio subsektoriaus apklausa
Privačių kultūros įstaigų gelbėjimo planas
Kokios nefinansinės pagalbos tikimės iš savivaldybės?
Tarp didžiausių dėl karantino uždarytų privačių kultūros įstaigų kaštų yra nuoma ir paskolų mokėjimas (už patalpų įrengimą, nusipirktą įrangą ir pan.). Dėl ribotų finansinių resursų net 1-2 mėn. veiklos sustabdymas reikš, kad šios įstaigos negalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
Savivaldybė jau yra atleidusi įstaigas, įsikūrusias savivaldybės patalpose, nuo nuomos mokėjimo, tačiau absoliuti dauguma kultūros įstaigų nuomojasi privačias patalpas. Prašome savivaldybės tarpininkavimo derybose su patalpų nuomotojais, kad privačioms kultūros įstaigoms galiotų nuomos atostogos tol, kol jos galės atnaujinti savo įprastą veiklą. Krizės metu taip pat turėtų galioti moratoriumas šių įstaigų iškeldinimui iš nuomojamų patalpų, net jei yra susidariusi skola patalpų savininkui.
Taip pat prašome savivaldybės lyderystės raginant bankus atidėti egzistuojančių paskolų mokėjimą iki krizės pabaigos, pratęsiant paskolų terminus. Kaip ir su nuomos mokėjimu, atnaujinę savo įprastą veiklą privačios kultūros įstaigos nesugebės sumokėti 3-6 mėn. susikaupusių paskolų įmokų, nes šio verslo pelningumas tam yra per mažas. Prašome, kad savivaldybė padėtų koordinuoti kredito atostogas bankų paskoloms.
Kaip savivaldybė gali efektyviausiai padėti šiems verslams finansiškai?
Seimas yra priėmęs paskolų verslui garantijų planą (INVEGA), tačiau kol kas nei garantijų suteikimo kriterijai, nei paskolų paraiškų mechanizmas kultūros sektoriui nėra tinkamas. Privačios kultūros įstaigos neturi galimybės laukti, kol tokie biurokratiniai klausimai bus išspręsti. Todėl prašome skubios pagalbos iš Vilniaus m. savivaldybės.
Privačioms kultūros įstaigoms reikia suteikti galimybę nebrangiai, saugiai ir greitai pasiimti paskolą. Tokia galimybė įmanoma garantuojant kredito įstaigų suteikiamas paskolas iki 50 tūkst. eurų, garantijas suteikiant Vilniaus miesto savivaldybės vardu. Kol situacija negrįš į įprastas vėžes savivaldybė taip pat apmokėtų paskolų palūkanas, kad privačioms kultūros įstaigoms liktų mokėti 0 proc. palūkanas kol jų pajamos neatsigaus. Visą laiką, kol paskola nėra išmokėta, pasiskolinusių kultūros įstaigų finansinius išrašus, įrodančius, kad gautos lėšos buvo leidžiamos tikslams, nurodytiems sutartyje, tikrinti galėtų ne tik pinigus paskolinusi kredito įstaiga, bet ir pati Vilniaus m. savivaldybė.
Derantis su kredito įstaigomis, bus siekiama gauti tokias sąlygas: paskolos grąžinimo terminas yra nukeliamas 6 mėnesius po oficialaus veiklos apribojimo pabaigos. Nuo to laiko būtų pradedamas skaičiuoti paskolos terminas nuo 24 iki 48 mėnesių trukmės paskolos grąžinimo terminas, dėl kurio sutariama derybų metu. Įstaigai bankrutavus, Vilniaus m. savivaldybė grąžina kredito įstaigai nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl paskolos išdavimo.
Apklausos rodo, kad privačioms kultūros įstaigoms pagalbos reikia skubiai
Ši privačių kultūros įstaigų finansavimo programa būtų skirta:
- darbo vietų išlaikymui;
- neįvykusių renginių bilietų kompensacijoms;
- neįvykusių renginių organizavimo išlaidų kompensacijoms (atlikėjai, komunikacijos specialistai, dizaineriai ir pan.);
- įmokoms už patalpų nuomą, kurių nuomininkai nenukelia tolimesniam laikotarpiui;
- maisto ir gėrimų tiekėjams;
- scenos technikos tiekėjams;
- būsimų renginių, vykstančių po karantino, organizavimui.
Reikalinga dokumentacija paskolai
Paskolai išsiimti iš šių įstaigų reikėtų paprašyti:
- sutikti būti patikrintiems registrų centre;
- įsipareigoti nuo paskolos gavimo datos savivaldybei suteikti prieigą prie visų įstaigos finansinių dokumentų ir bankų išrašų, kurie įrodytų, kad gautos lėšos buvo leidžiamos tikslams, kurie nurodyti sutartyje;
- įrodymo, kad įstaiga atitinka „privačios kultūros įstaigos“ apibrėžimą.
Kodėl paramos reikia būtent šioms įstaigoms?
Koronaviruso epidemija ir su tuo susijęs karantinas labiausiai smogė būtent privačioms kultūros įstaigoms dėl kelių priežasčių:
- daugelis jų yra visai nedidelės;
- daugelis jų turi visai nedidelius finansinius rezervus;
- nei viena jų negali veikti karantino metu;
- būtent šiai industrijai prireiks daugiausiai laiko atsigauti po krizės;
- finansiškai šių įstaigų nauda miestui yra sunkiai pamatuojama, todėl kitos paramos programos nepripažįsta jų svarbos.
Tikėtinas savivaldybės įsipareigojimo dydis 1 mln. eurų
Vilniuje preliminariais skaičiavimais yra apie 50 privačių kultūros įstaigų apibrėžimą atitinkančių organizacijų. Vidutinė paskola siektų apie 20 tūkst. eurų, tad iš viso Vilniaus miesto savivaldybė, pagal apytikslius skaičiavimus, kuriam laikui garantuotų apie 1 mln. eurų paskolų.
Jeigu paraiškas pateikusių įstaigų, atitinkančių reikalavimus ir privačios kultūros įstaigos apibrėžimą, bendras prašomų paskolų dydis viršys savivaldybės nustatytą ribą, pirmenybė bus sprendžiama vertinimo komisijos balsavimu, su tikslu naudojant šią programą išsaugoti kultūros bendruomenių įvairovę.