How We Keep Vilnius Nightlife Open

In Lithuania, after a strict and early lockdown which succeeded in controlling the spread of COVID19, summer arrived and nightlife businesses were again allowed to operate all night. Outdoor events for hundreds of people were organised in cities and forests. Pavement cafes filled the streets. All of this was legal.

As Autumn approached and the infection rate started to rise, the Health Ministry announced plans to introduce a midnight curfew, seeking to close nightclubs and reduce the turnover of many bars and music venues to unsustainable levels.

Vilnius Night Alliance worked hard and won the battle against this policy. The government rejected the Health Minister’s proposals. Nightlife was allowed to stay open all night.

With other cities still locked down at night or introducing arbirtary time restrictions, we decided to share our experience advovating for nightlife in Vilnius.

How did Vilnius Night Alliance win the fight to keep nightlife open?

Public support

Politicians don’t do anything without public support.

However bad things look in your city, you should never underestimate the power of public support to change the minds of politicians you think are totally against you. In Vilnius we planned a midnight protest for the first night of the restrictions, but that was only Plan B in case we failed to stop the government shutting us down. Plan A was a safety rules campaign “We Can Dance Safely” which explained to clubbers and the general public that it is possible to create and enforce safety rules for nightclubs. We repeated the message that safe clubbing is better than no clubbing at all.

We increased clubbers’ sense of social responsibility and explained to them that the Health Ministry will shut everything down if clubbers ignore the rules. We appealed to the loyal clubbers to save their favourite places from closure.

Our message to clubbers was: Don’t be the person that gets your club shut down. Let’s show the government we are responsible people. We can do it together.

Our message to the wider public was: It is possible to make clubs safe, so we deserve a chance to prove this to you. It’s unfair to shut down all the clubs just because of some clubs breaking the rules. Shut down the bad businesses, not all of us. Anyway, if all the clubs are shut down – your taxes will have to pay for that. Do you really want to pay for closing down clubs that aren’t even breaking the rules?

Legal arguments

We argued that shutting down all clubs at midnight is against the constitution.

We hired a lawyer to write this argument in a letter to the Prime Minister. It’s a simple argument. You can’t punish people who have done nothing wrong. The midnight rule would cause huge economic damage to private businesses without any offences being recorded.

We also argued that the decision was made without consulting us. We were not invited to any meetings to discuss safety rules or possible alternatives to the midnight rule. We just turned on our televisions one day and saw the Health Minister wanted to shut us down because he “can’t imagine a way to control drunk people”.

Why didn’t he ask us? We do that all the time, it’s our job. If we don’t do that – we can lose our alcohol licenses. So we do that.

The Health Minister was ignoring democratic processes. He was talking about us, without us. Fortunately for us, a strong pro-democracy argument has been embedded in central European politics since the sixteenth century. It’s so old it is written in Latin: Nihil de nobis, sine nobis (Nothing about us, without us). It’s the Polish Magna Carta, the principle by which power was transferred from monarch to parliament. We reminded the Lithuanian Health Minister about the Polish Magna Carta. It’s just sad that we couldn’t see his face when he read the letter.

Laws cannot be made based on the Health Minister’s imagination of offences that haven’t been committed. The Health Minister showed no evidence to back up his idea, he didn’t have any studies to show it’s impossible to control drunk people, he didn’t measure the number of uncontrollable drunk people in clubs, he didn’t have any statistics showing that the virus is more dangerous after midnight. He just made a presumption.

Laws can’t be based on presumptions like that, especially when they cause private businesses economic damage without compensation. A group of people can’t be singled out and punished like that, not in Lithuania or any other country with a decent constitution. All we heard about was the attempt to shut us down, we heard nothing about the compensation we would get for that. The pandemic is not our fault, so the midnight rule is unconstitutional. As one Lithuanian MEP said: “Even Hitler compensated Lithuanians when he took their horses for the Wehrmacht”. We reminded the Health Minister that he was being less fair than Hitler.

Another important point is that the damage would be done not only to us, but also to everyone else, because people would lose jobs. You can’t just make a rule that damages society without having a very good reason. We didn’t hear a very good reason, we just heard a presumption that 100% of nightclubs have irresponsible managers and stupid drunk guests.

Another freedom under the Lithuanian Constitution is the freedom to choose whatever business or job you want to do. Closing down a sector for no good reason definitely restricts that freedom. Again, the Minister needed a good reason, but we heard none.

And the final legal argument is that the midnight rule itself would cause harm. Laws that cause harm need very strong reasons.

Harm reduction

Our main and most successful argument was this: Nightclubs are the safest place to party. Whatever you say about “uncontrollable drunk people”, it’s safer to have them in a nightclub with safety rules and security staff instead of closing the clubs and forcing everybody to party in private residences and illegal raves. We know people are definitely going to party anyway, whatever you the law says, so the safest plan is to allow nightclubs to stay open all night and take care of at least some of the party people in a controllable environment.

The Health Minister himself said it is impossible to control people in private parties. They have no masks, no disinfectant, no distancing, no capacity restrictions, no security staff, no first-aid training and no way of being caught and fined. So how can it be safe to close nightclubs and increase the number of people in such parties? One person in a house party can easily infect all the guests. That same person in a nightclub with strict safety rules might infect nobody. We have been open all night all summer and there have been no outbreaks in our clubs. There have been outbreaks in private parties. We are not saying nightclubs are 100% safe, we are saying they can definitely be safer than uncontrolled environments.

What rules does Vilnius Night Alliance recommend?

If the situation in your country is safe enough and there is no general lockdown, Vilnius Night Alliance recommends keeping nightlife open with strict, sensible and well communicated safety rules, along with strict enforcement by the authorities to crack down on bars and clubs that ignore the rules and put their clients and workers at risk.

Here is the list of rules we offered the Health Minister. An important factor is that Vilnius Night Alliance members began implementing these rules even when it wasn’t compulsory. For example, we created the InBar SMS visitor registration system even though it’s not required. We recommend voluntarily implementing safety rules as you argue for longer opening hours. Showing that you are responsible and pro-active is a very powerful negotiation tactic.

  • 1m distancing in the queue and by the bar, except for people who live together.
  • Masks at all times except while drinking.
  • Drinking only by the bar or at tables. No drinks on the dancefloor.
  • Compulsory hand disinfection at the door, at the bar and in the toilets.
  • Limited capacity to 50%.
  • One-in-one-out system when the capacity limit is reached.
  • Temperature measurement at the door.
  • Registration of all customers’ phone numbers. Data held for 21 days. Data given to the state in the event of an infected person reporting a visit to the venue while infected.
  • One warning for customers who ignore the rules, then ejection from the premises.
  • Staff health journal signed every shift.
  • Rules clearly visible by the door, bar and in toilets.
  • Additional training for staff and security.
  • Rules can only be changed with two weeks notice from the government.
  • Venues fined only for serious offences, shutdowns only for repeat offenders.

At the time of writing, the Health Ministry is monitoring the situation and will decide about these rules in two weeks if the national infection rate gets worse. They may also try again to introduce the illogical and unsafe midnight rule, but we will be ready with our counterarguments.

Compensation mechanisms

As we have already mentioned above, it’s unconstitutional to shut down a sector without compensation.

We additionally wrote to the Economics and Innovation Ministry to suggest compensation mechanisms that could be used if a time limit or a total shutdown is imposed. This is of course intended to help the Economics Minister argue against the Health Minister, because the cost of the illogical midnight rule must be considered in cabinet meetings.

Limited capacity/hours

We suggest a ticket top-up mechanism to compensate clubs for the reduction in capacity and/or working hours. Bars could also use this system if they switched to a paid-entrance model (this model also works better for visitor registration).

The system would work like this: When a visitor buys an entry ticket to the venue, the government also “buys” a ticket. In other words, the door money would be doubled by the government. Every month the venue can show their ticket sales (we suggest cards only, no cash allowed, for obvious reasons) and be compensated accordingly.

This mechanism means that compensation is paid out only to venues that organise real events, and is paid in proportion to the number of people attracted to the event. This avoids the problem of subsidising venues nobody wants to go to. The government can avoid paying places that don’t make any effort to attract and entertain customers.

We also, obviously, suggest reducing VAT for the hospitality sector and event tickets.


The most successful scheme in Lithuania during the shutdown was giving back half the previous year’s employers’ income tax contributions. This scheme worked well because it was simple, fast, and proportionally rewarded the companies who had been employing people. It was also a way of rewarding those who employ staff legally and pay tax honestly. This encouraged faith in government and the tax system.

The Economics Ministry has hinted that they would repeat this scheme in the event of a second lockdown. We could also suggest retrospectively reducing the VAT rate by giving back part of a company’s 2019 VAT payments. For example, we were asking for an emergency grant of 10,000EUR for each music venue, and one of the owners told us “that’s only 10% of the VAT I paid last year, why can’t they just give it back and save my staff and save my company from bankruptcy? Why are they requiring me to spend my time submitting proposals to all these cultural funding programs where I might not even win?”

All the funding programs for cultural innovations were considered ineffective in our sector, because the money went to those who are best at applying for and winning funding, i.e. state companies and nonprofits. The limited liability private companies in our sector lost out and were considered “not culture” but “business”.

In the event of another shutdown we will be strongly arguing the constitutional point that a shutdown requires adequate compensation.

What can you do to save nightlife in your city?

It seems like everywhere in the world there are politicians who assume it’s logical to shut down nightlife and leave daylife running. Lithuanian politicians said the same, but we managed to change their mind. At least for now.

Here’s our main tips for winning the argument in your city:

  1. Nightclubs are safer than private parties and illegal raves. Therefore nightclubs should be open, so at least some people party in controllable environments.
  2. Shutting the whole sector unfairly punishes businesses and people who have committed no offences. Therefore nightclubs who follow safety rules should be allowed to stay open.
  3. The virus doesn’t care if it’s night or day. Therefore if daylife is open, nightlife should also be open.
  4. Responsible business owners implement safety rules even when it’s not compulsory. Governments can’t demonise you if you are angels. Make your venues as safe as possible, wear masks, measure temperatures and register all customers, even if you don’t have to.
  5. Demand compensation mechanisms for your losses and explain that you need less compensation if you are allowed to work all night.
  6. Run advertising campaigns to educate your customers, increase loyalty and inspire them to behave responsibly. Make them aware that their behaviour could lead to the closure of their favourite hangouts and venues.
  7. Get together in an alliance of responsible business owners to show the government who they can work with, and separate yourselves from the irresponsible business owners who the government should be chasing.

And the golden rule:

Be useful to the government and the police, even if they don’t ask for assistance or dialogue, just go ahead and be proactive. We call this tactic “aggressive help”. Just keep helping them until they accept you and invite you to talk about working together.

Good luck in your city. Love from Vilnius, Lithuania.

Naktinių klubų darbo laiko ribojimai - galimai antikonstituciški

Lietuvos barų ir kavinių asociacija (LBKA) kartu su Vilniaus naktiniu aljansu (VNA) atstovaujami teisininkų kontoros kreipiasi į Vyriausybę prieš trečiadienį, Rugsėjo 2 d., laukiantį posėdį, kurio metu bus svarstomas maitinimo įstaigų darbo laiko ribojimas. Kreipimesi naktinių klubų ir barų asociacijos išreiškia savo susirūpinimą dėl numatomo maitinimo įstaigų darbo laiko apribojimo proporcingumo bei pagrįstumo ir teigia, jog sprendimas galimai yra diskriminuojantis konkrečią industriją ir iki šiol nėra valdžios įrodytas objektyviais faktiniais duomenimis.

Čia surasite mūsų raštą vyriausybei pdf formatu: Dėl barų, kavinių ir naktinių klubų darbo laiko ribojimo

Naktinio sektoriaus atstovai teigia, jog be aiškaus faktinio ir juridinio pagrindo Vyriausybė apribodama šio sektoriaus veiklą galimai pažeistų ir Konstitucijos straipsnius, nes diskriminaciškai išskirtų atskirą grupę asmenų (29 str.) preziumuojant, kad ji darys pažeidimus (31 str.) ir tokiu būdu apribojant galimybę laisvai pasirinkti konkretų verslą ir darbovietę (48 str.).

LBKA ir VNA mano, kad teisingas sprendimas būtų darbo laiko ribojimą taikyti tik toms įstaigoms, kuriose yra fiksuojami saugos reikalavimų pažeidimai, o ne visoms be išimčių. Analogiškai yra trumpinamas alkoholio prekybos licencijos laikas įstaigoms, kurios kelia grėsmę visuomenės rimčiai ir saugumui. Prielaidomis paremti ribojimai pasak sektoriaus atstovų sukeltų žalą tiek rinkos dalyviams, kurių dauguma būtų priversti užsidaryti, tiek visuomenei per netektas darbo vietas ir nesumokėtus mokesčius. Baiminamasi, kad visų naktinių įstaigų “uždarymas” taip pat sukels valdžios nenumatytų padarinių – nelegalių vakarėlių ir privačių susibūrimų išaugimą, tokią tendenciją patvirtina ir Vakarų Europos pavyzdžiai.

Resident Advisor: Illegal raves continue across the UK despite threat of £10,000 fines
France24: The party goes on for French ravers, despite pandemic and police

Siekdami suvokti numatomų sprendimų pagrįstumą industrijos atstovai ketina kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) bei Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) prašydami institucijų pasidalinti užsikrėtimų statistikos duomenimis, kuriais remiantis buvo padarytos išvados apie poreikį riboti maitinimo įstaigų darbo laiką.

Nors praeitą savaitę viešojoje erdvėje Vyriausybės atstovai teigė, kad sprendimas dėl darbo laiko ribojimo yra nukeliamas ir bus priimtas išklausius rinkos dalyvių pastabas, naktimis veikiančių įstaigų atstovai į Vyriausybę buvo priversti kreiptis patys taip ir nesulaukę valdžios atstovų iniciatyvos dėl bendradarbiavimo.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija šiuo metu viešojoje erdvėje dažnai atsovaujanti maitinimo įstaigų poziciją neatspindi naktinės industrijos dalyvių pozicijos. Savo kreipimesi į Vyriausybę LBKA ir VNA prašo neapriboti barų, kavinių ir naktinių klubų darbo laiko jeigu šiose įstaigose nėra nustatyti saugumo reikalavimų pažeidimai bei į sprendimų priemimo procesą įtraukti ir išklausyti oficialius šios industrijos atstovus, tokius kaip LBKA ir Vilniaus naktinis aljansas.

Valdžia kėsinasi į pažeidimų nepadariusius naktinius klubus

Vilniaus naktinio aljanso atsakymas Rolandai Lingienei

“Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė sako, kad yra prasminga riboti naktinių barų ir kitų maitinimo įstaigų darbo laiką, nes naktį žmonės labiau atsipalaiduoja ir nesilaiko saugumo reikalavimų.” – DELFI

Taip prasideda tylus ir nesudėtingas valdžios numatomų, greitų ir neatsakingų sprendimų legitimizavimas. Baudžiami be išimties visi dėl dalies neatsakingų įstaigų pažeidimų, tai akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas siūlymas.

Valdžia net nesvarsto, kad darbo laikas būtų ribojamas TIK tiems, kurie grubiai pažeidžia taisykles.

Kodėl? Na, nes visi barai ir klubai yra vienodi valdžios žmonių akyse. Akyse žmonių, kurie niekada nėra buve naktinio Vilniaus kultūros dalimi, niekada nėra bendrave su jos dalyviais ir nėra susidūrę su didelės dalies šio sektoriaus žmonių sąmoningumo lygiu.

Mes Vilniaus Naktinio Aljanso nariai pasitikime savo įstaigų svečiais ir visa mūsų bendruomene, kuri nuo ribojimų skelbimo pradžios neprieštaravo, klausė ir nuodugniai vykdė visus nurodymus. Ir šiai dienai gauname spjūvį į veidą, nesvarbu, ar mūsų įstaigose laikomasi atstumų, ar mūsų lankytojai sąmoningai dėvi kaukes, visa tai yra nesvarbu, nes šių žmonių akyse visi naktį ateinantys į barą ar į klubą yra neadekvatūs, kuriems nusispjauti ant mūsų visų sveikatos.

Jau vakar dalinomės savo rekomendacijomis ir bendradarbiavimo pasiūlymais: Laiko apribojimai – tik taisyklių pažeidėjams

Kuo vėlesnis laikas, tuo neracionalesnė valdžia

Mums atsibodo būti stumdomiems ir ignoruojamiems, mums atsibodo, kad mūsų svečiai yra laikomi negebančiais sąmoningai leisti laisvalaikio mieste naktį (nebent tai yra “šeimos ir pasibūvimai”, nes pasak A. Verygos šioms žmonių grupėms kažkodėl turi būti užtikrintos galimybės pasilinksminti). Šaukštas deguto iš tiesų sugadina statinę medaus, tačiau kai kalbame apie begalės verslų išlikimo, darbo vietų praradimo klausimą jau ir taip itin sudėtingos finansinės situacijos akivaizdoje mes negalime leisti valdžiai elgtis taip arogantiškai ir neatsakingai bei uždaryti visas mūsų įstaigas tik dėl to, kad mes papuolame po jų iškreiptu baro ar naktinio klubo įsivaizdavimu.

Nesiginčijame, kad dalis išgėrusių žmonių yra linkę nesilaikyti saugumo taisyklių, bet – ši problema yra žymiai lengviau kontroliuojama naktiniuose klubuose ir baruose, o ne gatvėse, privačiuose namuose ir miškuose.

Rolanda Lingienė paminėjo, kad kitose šalyse naktiniai klubai yra uždaryti. Tačiau ar šie sveikatos centro specialistai žino ar konsultavosi, kas įvyksta kai legalios pasilinksminimo įstaigos yra uždaromos? Būtent tose šalyse žmonės pradeda organizuoti nesaugius, neteisėtus susibūrimus be jokios atsakingų žmonių priežiūros ir kontrolės. Paryžiuje nuo Kovo mėn. uždarius visas naktinio gyvenimo įstaigas, aplink miestą pradėjo vykti tūkstančius dalyvių sutraukiantys nelegalūs reivai, kuriuose žmonės dažnai nesilaikydavo jokių saugumo reikalavimų. Vakarėlių mąstai ir išaugęs poreikis uždarius oficialias miesto naktinės kultūros įstaigas šokiravo Paryžiaus miesto savivaldybės atstovus. (France24)

Tai pavyzdys iliustruojantis, kokias pasėkmes gali turėti tokių neatsakingų, neinformuotų valdžios sprendimų priėmimas neįsigilinant į mūsų sektoriaus specifiką.

Tokių problemų Lietuvoje mes neturime būtent dėl to, kad mūsų žmonės vis dar turi erdves, kuriose gali legaliai ir saugiai leisti laiką, bei sužinoti, jeigu toje įstaigoje buvo užklydes covid infekuotas asmuo. Uždarius mūsų įstaigas, žmonės nenustos burtis, bet mes nebeatseksime kur ir kaip keliauja virusas, nes jis neabejotinai judės toliau.

Vyriausybė yra linkusi remtis užsienio praktikos pavyzdžiais kai tai atitinka jų sprendimų naratyvą, tačiau jie visada pamiršta paminėti, kad tose šalyse, kuriose yra absoliučiai uždaromos visos kultūros įstaigos naktimis yra pritaikomos ir valstybės sprendimo sukurtos žalos finansavimo programos.

Tos valstybės taip pat elementariai pasirūpina pranešti, o kaip bus pasirūpinta nuo tokio sprendimo nukentėjusiais darbuotojais, kas bus daroma, kad verslai nebankrutuotų. Ar mes galime tikėtis užsienio lygio skubios finansinės pagalbos suteiktos mūsų nariams Lietuvoje? Ar mes galime tikėtis, kad su mūsų sektoriumi bent bus pradėta kalbėtis?

Mes jaučiame atsakomybę už mūsų bendruomenės saugumą ir norime toliau padėti jį užtikrinti, ko negalėsime padaryti niekaip jei mūsų darbo laikas bus ribojamas ir žmonės pradės rinktis nesaugias alternatyvas. Vilniaus Naktinis Aljansas atstovauja atsakingus barų ir naktinių klubų vadovus, kurie yra pasiruošę saugoti savo bendruomenės ir visų miesto gyventojų sveikatą.

Rūta Meškauskaitė,
Vykdančioji direktorė,
Vilniaus naktinis aljansas

Laiko apribojimai – tik taisyklių pažeidėjams

Vėl matome, kad valdžia ruošiasi priverstinai uždaryti mūsų sektorių. Vėl matome, kad siūloma uždaryti visas naktimis veikiančias įstaigas, net ir tas, kurios deda visas įmanomas pastangas dirbti saugiai ir laikytis taisyklių.

Siekiame teisingumo – negalima visų įstaigų bausti dėl keleto blogų, neatsakingų veikėjų pažeidimų. Apriboti reikia tik tuos, kurie pakartotinai pažeidžia nustatytas taisykles. Mes siūlome bendradarbiavimą vietoje baudų kultūros, matome kaip kituose pasaulio miestuose sklandžiau, pagarbiau ir sąžiningiau vyksta dialogas tarp valdžios ir naktinės ekonomikos verslų. Tai mokslu ir skaičiavimais, o ne sektoriaus stigmatizavimu paremtas dialogas.

Taip pat siūlome pagalbą visiems šalies žmonėms. Mes, naktinės ekonomikos varikliai, galime prisidėti prie lengvesnio ir efektyvesnio atsigavimo po krizės – jei tik išliksime iki krizės pabaigos. Tam mums reikės pagalbos būtent iš tos valstybės, kuriai sumokėjome daug mokesčių iki krizės, sukūrėme daug kultūrinio turinio bei į kurią pritraukėme daug tautiečių ir svečių, norinčių savo gyvenimą toliau kurti mieste, turinčiame tokį kultūrinį miesto nakties ritmą kaip Vilnius.

Vilniaus Naktinės Ekonomikos Sustiprinimas

Vilniaus naktinio aljanso siūlymai savivaldybei ir Vyriausybei dėl naktinio gyvenimo industrijos plėtros ir naktinės ekonomikos paruošimo pandemijos krizės pabaigai.

Vilniaus naktinis aljansas

Esminiai punktai

  • Laiko apribojimai – tik taisyklių pažeidėjams
  • Reikalingas bendradarbiavimas, o ne tik baudos
  • Galėsime padėti visai ekonomikai atsigauti po krizės


Vilniaus naktinio gyvenimo industrija smarkiai nukentėjo dėl COVID-19 pandemijos. Įstaigos buvo priverstos visiškai nutraukti savo veiklą, prarado ir pinigus, ir darbuotojus. Neįvyko daugybė renginių, o atlikėjai neturėjo kur pasirodyti, užsidirbti.

Daugelis veikėjų surado būdus išgyventi, daug įstaigų sugebėjo restruktūrizuoti ir gavo nedidelę valstybės finansinę paramą tam, kad išvengtų visiško užsidarymo.

Efektyviausia paramos programa buvo mikroįmonių finansavimas, dėl paprasto administravimo ir ekonominio pagrįstumo, teisingumo. Mažos įmonės gavo finansinę paramą pagal praeitų metų skaidriai deklaruotą įdarbinimo kiekį.

Kultūros finansavimo konkursai naktinio gyvenimo įstaigoms buvo mažiau efektyvi priemonė. Dėl ilgų derybų ir sunkios biurokratinės naštos, konkursai buvo skelbiami labai vėlai, sumos buvo mažos. Dalyvavimas reikalavo resursų, buvo ir rizika, kad dalyvis vis tiek nieko nelaimėtų. Konkursų sąlygos nebuvo pritaikytos privatiems nevalstybiniams naktinio gyvenimo veikėjams, nebuvo adaptuota naktinių klubų arba muzikos barų verslo modeliams.

Todėl paraiškų vertinimo komisija didžiąją dalį pinigų išdalino toms viešoms įstaigoms, kurios ir taip gauna valstybinę paramą, o ne toms įmonėms, kurios įprastai veikia privačiame sektoriuje ir nedirbo projektų pagrindu, negalėjo adaptuotis ir įvesti „inovacijas“, taip pat negalėjo tęsti savo veiklos internetu, turėjo toliau mokėti už patalpų nuomą, o gauti pajamas galimybės nebuvo. Tai yra didelė dalis naktinio gyvenimo įstaigų.

Į Vilniaus naktinio aljanso siūlymus nebuvo atsižvelgta. Mūsų subsektoriui vis dar gresia finansinė krizė. Mūsų veikla yra labai ribota, lauko renginių bei kavinių pradės mažėti pasibaigus vasarai, be to, galimai įvyks antras priverstinis uždarymas.

Todėl mes kreipiamės antrą kartą su siūlymais šiam artėjančiam sezonui bei ilgesnei perspektyvai. Siekiame, kad vis dar egzistuojančios įstaigos neišnyktų dėl pandemijos saugumo reikalavimų. Taip pat siūlome būdus sustiprinti naktinę ekonomiką tam, kad po krizės Vilniaus kultūros įstaigos galėtų kuo greičiau atsigauti ir plėstis, pozicionuoti Vilnių kaip gyvą, patrauklų ir konkurencingą miestą, kuris siekia tapti regiono naktinio gyvenimo kokybės ir įvairovės lyderiu. 

Matome progą užtikrinti, kad Vilnius toliau gautų naktinio gyvenimo ekonominę, socialinę bei kultūrinę naudą. Kitose šalyse matome, kad valstybės investicija į šį sektorių atsiperka. Kviečiame visus perskaityti mūsų idėjų sąrašą ir diskutuoti su mumis apie geresnio naktinio Vilniaus galimybes.

Pandemijos periodo priemonės

Akcentuojame, kad naujų taisyklių komunikacija turėtų būti labai aiški, nes būna atvejų, kai net policijos pareigūnai nesupranta taisyklių ir bando apriboti veiklą ten, kur apribojimų būti neturėtų. Kad žmonės gerbtų taisykles, Vyriausybei reikia labai aiškiai jas formuluoti ir komunikuoti.

Niujorke miesto valdžia vykdė pavyzdingą visuomenės informavimo kampaniją “It’s up to you, New York”, su pieštiniais plakatais, kurie buvo pakabinti visuose baruose. Lietuvoje – dažnai neaišku kokios taisyklės galioja, o kokios jau nebe. Kai valdžia pakeičia vieną punktą – įsakyme kalbama tik apie tą punktą. Reikia ieškoti senų įsakymų, skaityti, iššifruoti biurokratinę, teisinę kalbą. Žurnalistams taip pat sunku suprasti taisyklių niuansus, dažnai žiniasklaidoje atsiranda klaidinantys straipsniai, su skirtingomis informacijos interpretacijomis.

Taip pat norime pabrėžti, kad stigmatizuoti barus ir nubausti visus juos dėl tik dalies industrijos žaidėjų pažeidimų yra neteisingas sprendimas, kuris daro nereikalingą žalą ekonomikai ir kultūrai. Jeigu vieno baro vadybininkas nekontroliuoja savo klientų po vidurnakčio, tai dar tikrai nereiškia, kad visi vadybininkai elgiasi taip pat. Rinkoje yra ir daugybė atsakingų verslininkų, kurie labai stengiasi laikytis visų taisyklių. Valdžia turėtų juos skatinti, o ne priverstinai uždaryti juos vidurnaktį ir bausti kartu su nesąžiningai veikiančiais rinkos dalyviais.

Ribotos veiklos atveju

Naktinių klubų ir muzikos barų veikla yra smarkiai apribota ir galimai bus dar apribota dar labiau. Tokia įmonė „išeina ant nulio“ tuo atveju, jeigu yra užpildoma bent 75 proc. patalpų, tačiau dėl saugių atstumo taisyklių paprastai užpildoma 40 proc. ar mažiau patalpų. Tokia situacija yra geriau nei nieko, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai gali baigtis liūdnai.

Bilietų pardavimų papildymas

Kai įstaiga parduoda vieną bilietą, valstybė galėtų kompensuoti vieno papildomo bilieto pirkimą. Tarkime, kad vietos talpa yra 100 žmonių, o dėl apribojimų įleidžiami tik 40. Jei įstaiga parduos 40 bilietų, valstybė ir „pirks“ 40 bilietų, ir tokiu būdu kompensuos įstaigai dalį prarastų pajamų dėl priverstinio veiklos ribojimo. Įstaigos pajamos iš bilietų bus tokios, tarsi yra užpildyta apie 80 proc. salės, t.y. Renginys bus žymiai mažiau nuostolingas. Jei įstaiga parduos tik 10 bilietų, valstybė atitinkamai „pirks“ tik 10. Tai reiškia, kad kompensuojami tik sėkmingi renginiai. Kitaip tariant, piktnaudžiavimo ir netikrų renginių galimybės tokiu atveju nebūtų. Bilietų pardavimai (jei privaloma internetu su kortelėmis) yra lengvai dokumentuojami ataskaitose, tai yra labai sunku suklastoti.

Renginių dalyvių registravimas

Visi dalyviai gali būti registruojami pagal ID su telefono numeriu, kad būtų įmanoma atsekti juos židinio atsiradimo atveju. Dokumentai tikrinami prie durų, SMS žinutės gavimą į registruotą telefono numerį irgi tikrintų apsauga.

Svarbus momentas – duomenis renka pati įmonė, o juos pateikia valstybei tik jei būtina dėl sveikatos priežasčių. Naktiniai klubai irgi operuotų renginių principu. Kadangi bilietų pardavimai turi nemažą administracinę naštą ir platformos ima komisinius mokesčius – galėtų būti sumažintas PVM tam, kad klubai ir barai neprarastų pajamų. Idealiai būtų sukurta paprasta programėlė, identifikavimas per valdžios el. vartus. Galimai egzistuojanti savivaldybės sistema galėtų būti adaptuota, pvz., Tvarkau Vilnių. Tokie sprendimai jau egzistuoja ir kitose šalyse, tad jas Lietuva galėtų įsigyti ir lengvai pritaikyti.

Kaukės renginiuose

Galima reikalauti dėvėti veido kaukės visur, išskyrus baro zonoje. Galima reikalauti, kad gėrimai nebūtų nešiojami į salę / šokių aikštelę. Tai mažina galimybę, kad didelis skaičius renginių lankytojų užsikrės virusu.

Laiko apribojimas

Įstaiga, kuri gerbia saugos taisyklės, neturėtų kentėti dėl kitų, neatsakingų įstaigų pažeidimų. Laiko apribojimas turėtų būti taikomas tik pažeidėjams.

Alkoholio apribojimas

Tos įstaigos, kuriose vyksta daug saugumo pažeidimų dėl alkoholio vartojimo galėtų būti priverstos prekiauti tik nealkoholiniais gėrimais po vidurnakčio, o ne visiškai uždaromos. Ten, kur nėra pakartotinų pažeidimų – nėra prasmės priversti uždaryti.

Temperatūros matavimai

Pamatuoti klientų temperatūrą prie įėjimo durų nėra sudėtinga. Kai kurie industrijos veikėjai jau tai daro savo iniciatyva. Jei valstybė prisidėtų prie įrangos bei personalo kaštų – palaikome privalomų matavimų taisyklės.

Priverstinio uždarymo atveju

Pabrėžiame, kad priverstinis uždarymas po vidurnakčio naktiniams klubams yra praktiškai tas pats, kas priverstinis uždarymas. Mes nematome skirtumo, mūsų nariams (ypač naktiniams klubams) ekonominė žala būtų beveik tokio paties pačio dydžio, tad reikalaujame tokios pagalbos: 

PVM grąžinimas

Sąžiningos šio sektoriaus įstaigos moka daug PVM ir tas mokestis atspindi baro ir bilietų pardavimų kiekį, t.y. atspindi įmonės išlaidų kiekį, dydį, veiklos populiarumą 2019 metais. Įmokų dalies grąžinimas būtų teisingas būdas kompensuoti įstaigoms, kurios buvo žmonėms naudingos ir sąžiningos. Galėtų būti grąžinta ~20 proc. sumokėto PVM, tarsi 2019 m. tarifas būtų 17 proc. o ne 21 proc..

GPM grąžinimas

Vyriausybės mikroįmonių 2019 m. apmokėta GPM grąžinimo programa laikyta sėkmingiausia iš visų COVID-19 ekonominio stimulo priemonių, nes daugiausiai pinigų kompensuojama tiems, kurie kuria darbo vietas ir sąžiningai moka darbuotojams atlyginimus. Ši programa galėtų būti kartojima, jei priverstiniai uždarymai pasikartos. Paprašytume, kad priverstinio uždarymo atveju programa nebūtųvykdoma tik mikroįmonėms, bet visoms priverstiniai uždarytoms įmonėms.

Darbo užmokesčio subsidijos

Nors ši priemonė dabar mažiau aktuali, nes daug darbuotojų jau užsiregistravo darbo biržoje arba rado darbą kitur, įstaigos vis dar turi darbuotojus, kuriems reikės pagalbos, jei įstaigos vėl nustos generuoti pajamas. Reikalausime kompensuoti 100 proc., nes tai būtų teisingas ir paprasčiau įgyvendinamas būdas. Mūsų sektorius nėra toks didelis, kad būtų neįmanoma kompensuoti 100 proc., o būtent mūsų sektorius labiausiai pažeistas ir apribotas.

Nuomos kompensavimas

Apribotos veiklos atveju bus reikalinga tęsti nuomos kompensavimą per Invegą.

Atlikėjų stipendijos

Nemažai programų buvo dėl paramos muzikos atlikėjams bei kitiems kūrybininkams. Jei vėl įvyks priverstinis vietų, kuriose jie parodo savo darbus, uždarymas, bus būtina vėl juos paremti. Mes norime atkreipti dėmesį į tai, kad daug žmonių šiame subsektoriuje nežino kaip pateikti prašymus ar pareiškimus, todėl jie negauna reikalingos paramos. Tokiems žmonėms būtina suteikti visą pagalbą ir informaciją, kad ta parama būtų prieinama visiems.

Atsigavimo priemonės

Jei valdžia protingai valdys krizę, tada bus galimybės greičiau atsigauti po krizės, jei tik bus įgyvendinami mūsų siūlymai. Pasaulio bankas nustatė, kad kultūrinė veikla labai padeda visuomenei atsigauti po krizės. Mes esame naktinės ekonomikos varikliai ir naktinė ekonomika padeda visai valstybės ekonomikai. Mes norime ir galime prisidėti prie visų sektorių atsigavimo po krizės. Prašome tik bendradarbiauti su mumis.

Alkoholio licencijų reglamento keitimai

Vilniaus miesto savivaldybės Naktinės ekonomikos komisijoje jau vyksta darbai, konkretizuojantys reglamentą. Būtina performuluoti apibrėžimus tam, kad alkoholio licencijų apribojimų pagrindas būtų ir skaidresnis ir efektyvesnis. Mes prašome būti įtraukti į šį procesą.

Triukšmo reglamento keitimai

Naktinės ekonomikos komisijoje taip pat vyksta darbai tobulinant triukšmo reguliavimo reglamentą ir įstatymus. Būtina padaryti, kad viešosios tvarkos trikdymo apibrežimas būtų aiškesnis, skaidresnis ir mažiau atviras piktnaudžiavimui, lygiau taikomas visiems, ir kad nebūtų įmanoma vadinti bet kokio garso lygio triukšmo „pažeidimu“.

Naktinis žemėlapis

Naktinės ekonomikos komisija su Vilniaus miesto administracija dirba kuriant naktinių sluoksnių miesto oficialų žemėlapį, kuriame yra visi barai, jų darbo laikas, pritaikymas neįgaliesiems ir t.t. Mes palaikome šią iniciatyvą ir esame pasiruošę pateikti visą reikalingą informacija. Taip pat palaikome idėją kasmet analizuoti statistiką ir publikuoti miesto naktinės ekonomikos sveikatos ataskaitą.

Statistikos rinkimo atnaujinimas

Policija ir viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai galėtų ir turėtų surinkti žymiai detalesnę statistiką apie viešosios tvarkos pažeidimus tam, kad būtų lengviau spręsti dėl alkoholio licencijų apribojimų. Šiuo metu statistika įprastai renkama pagal adresą (namą), o ne įstaigą, tad pažeidimas autobusų stotelėje prie pastato, kuriame egzistuoja naktinis klubas gali būti traktuojamas kaip to naktinio klubo pažeidimas, net jeigu pažeidėjai nebuvo tame klube. Reikalinga daug rankinio darbo „krapštant duomenis“ ir išsiaiškinant, iš kokių įstaigų atėjo pažeidėjai. Siūlome surinkti daugiau duomenų ir juos skaitmenizuoti tam, kad tai būtų lengvai pasiekiama informacija komisijos ir tarybos nariams. Taip pat informacija galėtų būti viešinama ir atsirastų miesto žemėlapių sistemoje tam, kad gyventojai, būsto pirkėjai, barų lankytojai lengvai sužinotų, kur mieste dirba tvarkingiausios įmonės.

Soc. reklamų vietų pirkimai

Miesto „4×3“ plane buvo įtraukta mūsų aljanso idėja skelbti pirkimus soc. reklamų vietų klubuose ir baruose, tuo būdu ne tik finansuoti įstaigas, o ir gauti socialinę naudą miestui. Deja, bet ši idėja nebuvo įgyvendinta. Prašome, kad tai būtų nedelsiant įgyvendinta.

Edukacinės programos

Mūsų aljanso nariai seniai išreiškė norą parengti profesines edukacines pamokas savo industrijos srityse, pvz., garso sistemų instaliavimo, apšvietimo valdymo, DJavimo, dizaino, svetingumo, apsaugos. Tokiu būdu Vilnius ir vilniečiai galėtų sustiprinti savo įgūdžius ir greičiau atsigauti po krizės. Taip pat miestas galėtų finansuoti tokias pamokas tam, kad muzikos įstaigoms atsirastų dar vienas labai reikalingas pajamų šaltinis. Be to, miestas tuo pačiu gautų kažko mainais už verslų paramą. Deja, bet ši idėja nebuvo įgyvendinta. Prašome, kad tai būtų nedelsiant įgyvendinta.

Pamokos darbuotojams

Šiuo metu yra labai gera proga organizuoti pamokas darbuotojams, kad jie tobulintų savo įgūdžius ir suprastų kaip suteikti paslaugas saugiai. Dalinis tokių pamokų finansavimas būtų labai geras savivaldybės bendradarbiavimo su verslu pavyzdys. Po krizės mūsų naktinė ekonomika būtų stipresnė, saugesnė ir patrauklesnė turistams.


Tarp valdžios ir verslų vyksta per mažai mediacijos. Dažniausiai mediaciją vykdo policija arba viešosios tvarkos pareigūnai, tą jie daro nenuosekliai. Nėra galimybės sedėti aplink stalą ir diskutuoti apie sprendimus, išklausyti visų interesų grupių. Mes savivaldybei siūlome kituose miestuose veikančią idėją finansuoti tokį mediacijos būdą ir samdyti reikalingus specialistus tam, kad derybos būtų sklandesnės ir rezultatai būtų efektyvesni, visų dalyvių gerbiami.

Draugiški viešos tvarkos pareigūnai

Prašome įdiegti draugiškumo principą (angl. community policing) viešosios tvarkos skyriuje. Pareigūnai turėtų aktyviau ir dažniau patruliuoti naktimis, padėti naktinio gyvenimo dalyviams, bendradarbiauti su verslininkais, numalšinti konfliktus ir vykdyti viešosios tvarkos pažeidimų prevenciją gatvėse, padėti turistams bei vietiniams pramogauti saugiai ir su pagarba gyventojams. Reaguodami į gyventojų skundus pareigūnai turėtų veikti proporcingai, pagarbiai ir skaidriai. Darbai turėtų būti protokoluojami detaliau ir statistikos (dashboard) matomos naktinės ekonomikos puslapyje. Uniformos turėtų būti atnaujintos, geresnės kokybės ir atrodyti mažiau militarizuotai, kad neatbaidytų žmonių, o didintų gyventojų pasitikėjimą ir skatintų bendravimą.

Street teams

Amsterdame miesto centre veikia draugiškų patrulių programa skirta padėti žmonėms ir skatinti gerą elgesį. Paryžiuje veikia „Naktinių mimų“ teatro performansai gatvėse kartu su socialinių reklamų kampanijomis, skirtomis viešos tvarkos pažeidimų prevencijai. Vilniuje taip pat galėtų būti sukurta tokia „gatvių komandos“ programa (kaip ir Go Vilnius vykdo vasarą dienos metu). Pandemijos metu tos komandos galėtų skatinti saugų elgesį, kaukių dėvėjimą ir tt.

Garso izoliavimo fondas

Norėdami suderinti skirtingus miesto gyventojų poreikius: norą švęsti, norą miegoti, norą dirbti ir norą kurti privalome į problemas dėl garso žiūrėti inovatyviai. Problemos sprendimas ne visada slypi tik vienos ar kitos pusės intereso patenkinime. Garso izoliavimo sistemų įrengimas atsieina ne pigiai ir dažnai nėra aišku, kas turėtų būti atsakingas už per didelio garso suvaldymą – gyventojas, nekilnojamojo turto vystytojas ar vis dėl to verslininkas, dėl kiekvienos pavienės konflikto situacijos individualumo. Mes kviečiame sekti Europos vakarėlių sostinės ir darnaus miestiečių sugyvenimo lyderio – Berlyno miesto pavyzdžiu, kur garso konfliktų mediacijai buvo sukurtas fondas, skirtas padėti finansuoti garso izoliavimo priemonių bei instaliacijų įrengimą naktinio gyvenimo įstaigose. Programa padėjo sėkmingai sumažinti probleminių sričių skaičių, konfliktų ir skundų kiekį bei padidino gyventojų pasitenkinima savo gyvenamąja aplinka bei naktinės ekonomikos sektoriaus pasitikėjimą valdžios institucijų gebėjimu išspręsti šio sektoriaus problemas sumaniai. Go Vilnius užsakytoje 2018 m. Vilniaus Naktinės ekonomikos studijoje taip pat galima rasti garso izoliavimo finansavimo fondo rekomendaciją kaip būdą spręsti konfliktams dėl garso.

Kviečiame pabandyti ištiesti mums bendradarbiavimo ir pagalbos ranką, ne tik bausti. Bendradarbiavimas yra efektyviau nei konfliktas. Reikalaujame tik galimybės įgyvendinti racionalias ir efektyvias taisykles, toliau saugoti visų Lietuvos žmonių sveikatą bei mūsų miesto gyvybingumo pulsą. Galime ir norime tai daryti.

Paprasta matematikos pamoka Skverneliui

Čia paprastas atsakas Skvernelio pasisakymui „...jeigu verslui atsiranda po mėnesio išgyvenimo dilemos, tai galbūt su tais verslais ne viskas tvarkoje buvo“.

Galbūt su Skvernelio matematika ne viskas tvarkoje

Dirbančios įmonės gali išsilaikyti nuosmukio metu, prie to prisitaikyti: susimažinti veiklos mąstą, atleisti nereikalingus darbuotojus ir tokiu būdu vegetuoti, gauti bent minimalias pajamas ir pan.

Tačiau, įmonės niekada nebus pasiruošusios visiškam sustojimui su nuliu pajamų. Naktiniai klubai yra tokioje kategorijoje.

Paprastas pavyzdys paprastam premjerui

Mėnesio įmonės išlaidos skirstomos į pastovias ir kintamas.

Pastovios – kurių išvengti negali ir jos nepriklauso nuo veiklos mąsto: nuoma, darbo užmokestis, komunaliniai, mokesčiai, paskolos ir pan.

Kintamos - kurios neatsiranda veiklai sustojus – t.y. produkcijos ir žaliavų užsakymai, gamyba ir t.t.

Normalus stabiliai dirbančios įmonės metinis pelningumas yra 5-10%.

Taip pat smulkiam verslui būdingas 40/60 santykis tarp pastovių ir kintamų išlaidų.

Kad būtų paprasta, tarkime: Įmonės apyvarta 120.000.

Tarkime per metus gaunama 5% (t.y. skirtumas tarp išlaidų ir pajamų) - 6.000 pelno, 500 per mėnesį.

Vidutinė mėnesio apyvarta su pelnu 10.000.

t.y. išlaidos sudaro 9.500.

Pastovios išlaidos 40% - 3.800.

Kintamos išlaidos 60% - 5.700.

Visiškai sustabdžius įmonės veiklą iki nulio pajamų, galima kaip minėjome, atsisakyti kintamų išlaidų – neužsakyti produkcijos, gamybos bei nevykdyti veiklos.

Pastovios išlaidos (3.800/mėn) niekur nedingsta, tai reiškia 63% vienerių metų pelno yra sunaudojama per mėnesį!

Įmonei reikėjo dirbti daugiau nei pusę metų, kad per vieną mėnesį išleistų tai ką uždirbo.

Gal dabar aiškiau kodėl tokios įmonės tokioje krizėje neturi 6 mėnesių rezervo?

Paprasta matematika kai kuriems valdininkams pasirodo nepaprasta.


Ar savivaldybė gali išgelbėti naktinį gyvenimą?

Prieš 24 dienas nacionalinė valdžia paskelbė greitą ir visišką mūsų veiklos ir pajamų nutraukimą. Mes neprotestavome prieš šį sprendimą. Supratome, kad svarbu padaryti viską, kas įmanoma, kad apsaugotume visų Lietuvos žmonių sveikatą.

Perspėjome Vyriausybę, kad be pagalbos per kelias savaites mus ištiks bankrotas. Laukėme pagalbos, bet girdėjome tik tylą.

Mes didžiuojamės, kad gyvename ir dirbame Vilniuje, todėl nusprendėme nebelaukti ir paprašyti Vilniaus miesto savivaldybės pagalbos.

Savivaldybė buvo užsiėmusi sveikatos ir švietimo chaoso problemomis. Kultūra nebuvo įtraukta į darbotvarkę.

Todėl patys pradėjome rašyti gelbėjimo planą. Mes analizavome kitus miestus, kalbėjomės su pasaulio ekspertais bei ekonomistais ir paruošėme pasiūlymą. Per kelias dienas sulaukėme keturių verslo asociacijų ir daugiau nei 3,5 tūkstančių gyventojų palaikymo.

Mūsų planas buvo paremtas geriausia kitų šalių praktika, o jo veikimo logika buvo aiškiai aprašyta ataskaitoje, kurią miesto plėtros agentūra „Go Vilnius“ užsakė jau prieš dvejus metus. Ataskaitą parengė savo srities ekspertai, tarptautinė tyrimų ir konsultacijų įmonė Sound Diplomacy, dirbanti su miestų naktinės ekonomikos plėtros klausimais, padedami ankstesnio Amsterdamo naktinio mero ir Berlyno ClubCommission valdybos nario.

Savivaldybė galiausiai į mus atkreipė dėmesį.

Meras viešai pasisakė, kad mūsų idėjos yra svarstomos. Jis patvirtino, kad suprato naktinio gyvenimo vertę ekonomikai ir reikšmę, kurią pasirodymų erdvės gali turėti atkuriant miestą po krizės.

Markas Davydas, pagrindinis Jungtinės Karalystės pasirodymams skirtų erdvių ir įstaigų ekonomikos ekspertas, kreipėsi į merą, rekomenduodamas dar paprastesnę dotacijų, o ne paskolų schemą.

Naktinės ekonomikos komisijos pirmininkė Deimantė Rimkutė pabrėžė savo Facebook paskyroje, kad – „paskelbtos finansinės priemonės nėra pakankamos ir vyriausybės pagalba pritaikoma ne visiems žaidėjams“. Tarybos narė taip pat pažadėjo, kad „šios problemos neliks nepaliestos ir (...) bus sprendžiamos Vilniaus m. savivaldybėje.”

Taigi štai - nauja, supaprastinta Vilniaus naktinio gyvenimo gelbėjimo plano versija.

Vilniaus naktinio gyvenimo gelbėjimo planas

Ką turi daryti savivaldybė?

Suteikti kiekvienai pasirodymams pritaikytai nevalstybinei kultūros įstaigai 10 tūkst. eurų dabar.

Kas gali gauti paramą?

Visi nevalstybiniai teatrai, koncertų salės, gyvos muzikos barai ir naktiniai klubai, kurie gali įrodyti, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2020 m. kovo 1 d. vidutiniškai surengė ir viešai reklamavo bent vieną kultūrinį renginį per savaitę. Ši idėja panaši į tą, kurią neseniai paskelbė Hamburgas.

Ką turime omenyje sakydami „kultūriniai renginiai”?

Kultūrinis renginys yra tas, kuriame akcentuojami atlikėjų pasirodymai, o ne tiesiog susitikimas, bendravimas, maistas ir gėrimai. Šį apibrėžimą pirmą kartą panaudojo Londonas 2015 m. savo „Muzikos įstaigų gelbėjimo plane“. Šis apibrėžimas taip pat apima DJ pasirodymus, nes ir DJai yra atlikėjai, jų muzikos kuravimas bei pasirodymai ant scenos turi kultūrinę vertę kaip ir bet kurie kiti.

Kodėl šis subsektorius yra ypatingas?

Įrodyta, kad kultūriniai renginiai sukuria ir pritraukia daugiau pajamų į miestus. Tačiau jie taip pat pripažįstami kaip didesnę riziką ir mažesnį pelną generuojanti veikla, todėl verslai, pasirinkę organizuoti ir investuoti į kultūrinius renginius, turėtų būti vertinami ir remiami miesto, kuriam jie ir teikią didžiausią naudą, o ne krizės akivaizdoje palikti bankrutuoti. Jei prarasime šį sektorių, miestas liks pilnas barų, kuriuose kultūrinė veikla nevyksta. Vilnius yra puikus miestas smulkiems kūrybiniams verslams ir, kai atsigausime, galime tapti regiono lyderiais.

Kas nusprendžia, kas gauna pinigus?

Savivaldybė gali ir turėtų sudaryti darbo grupę, kuri tikrintų paraiškas ir įsitikintų, ar pareiškėjai atitinka kriterijus. Jei pinigų suma yra ribota ir pretendentų yra per daug, darbo grupė turėtų skirti paramą toms vietoms, kurios organizuodavo daugiausiai kultūrinių renginių ir turėjo pastovią programą. Bet koks kitas metodas tampa per sudėtingas ir sukuria per daug pilkų zonų.

Kodėl 10000EUR?

Mūsų apklausos rodo, kad ši pinigų suma kompensuos skyles, kurias sukėlė staigus uždarymas, ir leis įmonėms stabilizuoti savo sąskaitas. Stabilumas yra tai, ko jiems reikia norint išlaikyti viltį atsidaryti. Įstaigos turėjo daug neapmokėtų išlaidų, likusių nuo to laiko, kai buvo priverstos užsidaryti. Jos turėjo uždaryti duris be jokio perspėjimo ir dabar neturi galimybės apmokėti sąskaitų už dalykus, kurių jiems nebereikia.

Ar užteks 10000EUR?

10000EUR užtenka situacijai stabilizuoti ir „gaisrui užgesinti“. Verslo įmonės jau prisitaikė prie naujos aplinkos ir ateityje sulauks daugiau pagalbos iš nacionalinės vyriausybės, todėl joms judėti į priekį nereikės 10000 EUR kiekvieną mėnesį. Yra daug žmonių, dirbančių ir mąstančių, kad ateityje veiklos tęstųsi, tačiau dabar privalome greitai ištaisyti krizės atvertas skyles.

Ar tai tobulas sprendimas?

Ne. Tai net nėra pilnas sprendimas, nes ateinančius mėnesius turėsime galvoti apie dar daug naujų būdų, kaip viską tęsti. Tačiau tai yra būtinas pirmasis žingsnis, skubus vienkartinis mokėjimas. Svarbiausia - greitis. Geriau išsaugoti keletą nuostabių vietų, nei neišsaugoti nė vienos. Jei lauksime tobulo sprendimo, visi bankrutuosime.

O kaip su korupcija?

Išsaugoti mūsų miesto kultūrinę įvairovę ir gyvybingumą yra verta, net jei dalis paramos bus prarasta korupcijai. Yra rizika, kad dalis paramos atiteks blogiems žmonės, bet tai nėra priežastis nepadėti geriems.

Ar didesnės įstaigos turėtų gauti daugiau pinigų?

Mes nebeturime laiko nuspręsti, kam reikia daugiau pinigų, ir mes nebeturime laiko tikrinti visų detalių bei kurti sudėtingas biurokratines sistemas. Suprantame, tai nėra idealus sprendimas, tačiau jis yra geriau nei dabartinis planas nieko nedaryti. Net ir Kubilius pasiūlė greitai dalinti “sraigtasparnio pinigus” (angl. helicopter money) visoms priverstinai uždarytoms įstaigoms, tad mūsų siūlymas tikrai nėra radikalus.

Kiek tai kainuos?

Yra tik kelios dešimtys renginių vietų, kurios atitinka kriterijus, todėl maksimaliai kaina siektų pusę milijono eurų. Palyginimui - Hamburgas muzikos barams ir naktiniams klubams ką tik skyrė 1,5 mln. Hamburgas yra gerai žinomas kaip muzikos miestas, tokiu galėtų būti ir Vilnius. Mes turime talentų, tiesiog reikia jais tikėti ir į juos investuoti.

O kaip dėl sveikatos ir švietimo prioritetų?

Suma, kurios prašome, yra maža procentinė miesto biudžeto dalis. Tai neturės įtakos sveikatai ar švietimui skiriamoms lėšoms. Savivaldybėje yra šimtai darbuotojų ir valstybės tarnautojų, ir keli iš jų tikriausiai galėtų skirti šiek tiek laiko išgelbėti miesto kultūrą, kad mes vis dar turėtume aukštos kokybės, novatorišką ir kūrybišką kultūros ir pramogų pasiūlą mieste, kuria galėtume toliau mėgautis, kai visa tai pasibaigs.

Ką miestas gauna mainais už paramą?

Be naktinio gyvenimo Vilniui suteikiamo gyvybingumo ir patrauklumo bei didžiulės ekonominės, socialinės ir kultūrinės vertės, kurią šios vietos suteikia miestui, verslo savininkai pasibaigus krizei mielai sutinka organizuoti nemokamus renginius ir edukacinius užsiėmimus visoms amžiaus grupėms. Jei miestas padės šioms įstaigoms išgyventi, jie atsidėkos tuom, ką sugeba geriausiai - kultūra ir pramogomis. Tai yra geras kainos ir kokybės santykis, palyginus su įprasta miesto šventės kaina. Tai gali būti geriausias festivalis, kokį esame turėję. Pasinaudokime šia galimybe ir paskatinti privatųjį sektorių investuoti savo laiko į renginius ir seminarus, kuriuose ugdomi gyventojų įgūdžiai ir įtraukiamos visos visuomenės dalys.

O kas, jei planas neveiks?

Na, tai beprecedentė situacija. Žinome tik vieną dalyką - nieko nedarymas tikrai neveiks. Vilniaus politikai turi pripažinti, kad mūsų miestas turi būti ne tik futbolo stadionas ir ofisai, bet ir ateities kultūros industrijos centras. Kūrybingi vilniečiai yra pasirengę tai padaryti. Dabar mums reikia politikų, kurie mus palaikytų.

O kas, jei nieko nedarysime?

Labiausiai pažeidžiamos yra tos įstaigos, kurios miestui suteikė didžiausią kultūrinę ir socialinę vertę. Jų verslo modelis yra mažiausiai pelningas. Jų rezervai yra mažiausi. Jie bankrutuos pirmi. Pasiliksime mieste, pilname barų nekuriančių jokios kultūrinės vertės. Žmonės norės gyventi kituose miestuose, o ne mūsų Vilniuje.

Ar savivaldybė gali išgelbėti naktinį gyvenimą?


Kaip tu gali padėti?

Parodykite savo palaikymą paspaudami patinka ir pasidalindami šiuo straipsniu. Parodykime merui, kad mums rūpi mūsų smulkios, nepriklausomos kultūros įstaigos.

Open Letter

Open Letter to Mayor of Vilnius from the Music Venue Trust, UK

Mark DavydVilnius is known around the world for the vibrant and diverse range of venues our members built. That is why Mark Davyd, the UK’s leading expert on the economic value of small, privately-owned music venues has written to the Mayor of Vilnius asking to save our city’s nightlife.

We need to listen to these experts and accept their kind help. Doing nothing will cost the city much, much more. Stage one of our rescue plan must be activated now, before it’s too late. Berlin is already acting to save their culture sector and we can do it too!

Full details of our latest rescue plan are here: Naktinis Fondas v3.1
Our video chat with the Lithuanian-owned culture centre Panke in Berlin is here: VNA TV EP02 Panke

The open letter to the Mayor of Vilnius from Music Venue Trust CEO Mark Davyd is published in both English and Lithuanian here:

Open Letter to Mayor of Vilnius Remigijus Šimašius on the Economic Value of Private Cultural Venues

Dear Mr. Mayor,

My organisation, the Music Venue Trust, is a registered charity that represents over 680 small and medium-sized music venues in the UK. Among our supporters are Sir Paul McCartney and a wide range of artists, industry professionals and politicians. I have campaigned for 20 years to protect small music venues from closure and to make decision-makers aware of the huge value they add to a city’s economy.

I have followed the situation in Vilnius with interest since meeting then-Councillor Mark Adam Harold in 2018 and hearing about the vibrant and diverse music scene you have in your city. I was very impressed to hear that you spoke out in defence of nightlife establishments when they were suffering unnecessary police raids.

I was therefore saddened to hear that the Lithuanian government is not announcing financial support for the venues they forced to shut down, or providing sufficient help for the many vulnerable workers and freelancers who power the sector. It is not unusual for national governments to fail to appreciate the social, cultural and economic benefits that a vibrant nightlife brings to major cities. I also understand that the pro-countryside national government in your country has never shown much love for your administration or the needs of the residents of the capital city.

I would therefore like to draw your attention to the golden opportunity presented to you by the Vilnius Night Alliance. Their plan to quickly prioritise and guarantee desperately-needed loans to cultural venues without excessive bureaucracy would be the perfect tool for the City of Vilnius to protect valuable cultural spaces from bankruptcy.

Across Europe, cities and governments have acted swiftly to protect their night time economy. I would strongly recommend that you examine best practice across the EU and consider the faster and simpler scheme of grants, not loans. This sector generates significant additional value for your city, and investment now to protect the long term future of that asset would be paid back many times in the protection of night time economy jobs in hospitality, catering and travel, all of which are placed at risk by the loss of these key drivers of footfall. I would be happy to provide you with numerous studies from right across the world that illustrate the direct financial impact of both a vibrant nightlife and the lack of such an asset.

These are extraordinary times. I fully appreciate the stress placed upon your administration by the exceptional circumstance, and the pressure that brings to demand on public finances. Please do whatever you can do to provide real financial aid to your private cultural small businesses as soon as possible, because any delays, even a few weeks, will mean there is nothing left to save. After the crisis there would be nothing to rebuild and the city would no longer be a cultural melting pot. It would just be empty.

The cost of starting from scratch after the crisis would be much greater, and the cultural, social and economic losses to your city are avoidable if you act now.

I hope you will take this opportunity to maintain the position of Vilnius as a leading centre of cultural innovation and variety in Europe, and I look forward to personally visiting the many outstanding venues you save as soon as travel restrictions are lifted.


Mark Davyd
CEO Music Venue Trust

Atviras laiškas Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui dėl privačių kultūros įstaigų ekonominės vertės

Gerb. mere,

Mano organizacija „Music Venue Trust“ yra registruota labdaros organizacija, atstovaujanti daugiau nei 680 smulkių ir vidutinių muzikos įstaigų Jungtinėje Karalystėje. Tarp mūsų organizacijos rėmėjų yra seras Paulas McCartney bei daugybė menininkų, industrijos profesionalų ir politikų. Jau 20 metų vykdau kampanijas skirtas apsaugoti mažas muzikos įstaigas nuo uždarymo ir informuoti sprendimų priemėjus apie didžiulę jų kuriamą pridėtinę vertę miesto ekonomikai.

Su susidomėjimu stebiu situaciją Vilniuje nuo susitikimo su tuometiniu tarybos nariu Marku Adamu Haroldu 2018 metais kai išgirdau apie gyvą ir įvairialypę muzikos sceną, kurią turite savo mieste. Buvau maloniai nustebintas kai sužinojau, kad Jūs pasisakėte ir užstojote naktinio gyvenimo įstaigas, kai jos kentė perteklinius policijos reidus.

Todėl šiai dienai apmaudu girdėti, kad Lietuvos vyriausybė nepaskelbia finansinės paramos toms įstaigoms, kurias jie privertė užsidaryti, bei negarantuoja pakankamos pagalbos daugeliui pažeidžiamų darbuotojų ir laisvai samdomų darbuotojų, sudarančių didžiąją dalį kultūros ir pramogų sektoriaus. Kad nacionalinės vyriausybės neįvertina socialinės, kultūrinės ir ekonominės naudos, kurią gyvybingas naktinis gyvenimas teikia didiesiems miestams yra, deja, gana įprasta. Taip pat suprantu, kad valstietiška vyriausybė jūsų šalyje niekada nerodė didelės meilės jūsų administracijai ar sostinės gyventojų poreikiams.

Todėl norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į auksinę galimybę, kurią jums pristatė Vilniaus naktinis aljansas. Jų planas greitai suteikti prioritetą ir garantuoti žūtbūt reikalingas paskolas kultūros įstaigoms be pernelyg didelės biurokratijos būtų puiki priemonė Vilniaus miestui apsaugoti vertingas kultūrines erdves nuo bankroto.

Visoje Europoje miestai ir vyriausybės operatyviai imasi veiksmų apsaugoti savo naktinę ekonomiką. Primygtinai rekomenduočiau išnagrinėti geriausią ES taikomą praktiką ir taip pat apsvarstyti greitesnę ir paprastesnę dotacijų, o ne paskolų schemą. Šis sektorius sukuria svarbią papildomą vertę jūsų miestui, o investicijos, skirtos apsaugoti ilgalaikę šio turto ateitį, būtų grąžintos keliariopai per naktinės ekonomikos darbo vietų apsaugą svetingumo, maitinimo ir turizmo srityse, nes šio sektoriaus atsigavimo sekmė mieste nulems ir kitų sektorių gyvybingumą. Galiu pateikti jums daugybę tyrimų iš viso pasaulio, kurie iliustruoja tiesioginį energingo miesto naktinio gyvenimo arba jo trūkumo daromą finansinį poveikį.

Tai nepaprastas laikas. Aš visiškai suprantu stresą, kurį jūsų administracija patiria dėl šių išskirtinių aplinkybių, ir tai jog susidariusi situacija kelia beprecedentį poreikį valstybės paramai. Prašau, darykite viską ką galite, kad kuo greičiau suteiktumėte realią finansinę pagalbą savo smulkioms kultūros įstaigoms, nes bet kokie vėlavimai, net kelių savaičių, reikš, kad nebeliks ką gelbėti. Po krizės nebebus ką atstatyti, o miestas nustos buvęs kultūros lopšiu. Jis tiesiog liks tuščias.

Po krizės pradėti viską nuo nulio kainuotų daug brangiau, o kultūrinių, socialinių ir ekonominių nuostolių jūsų miestui įmanoma išvengti tik tuomet jei veiksmų imsitės nedelsiant.

Tikiuosi, kad pasinaudosite proga išsaugoti Vilniaus, kaip pirmaujančio kultūros įvairovės ir inovacijų centro, poziciją Europoje ir pasibaigus kelionių apribojimams nekantrauju apsilankyti daugybėje nuostabių jūsų miesto įstaigų, kurias išgelbėsite.


Mark Davyd
CEO Music Venue Trust

Idėją palaiko:

Vilniaus Naktinis Aljansas
Lietuvos Barų ir Kavinių Asociacija
Lietuvos Muzikos Verslo Asociacija
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija
Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga

Sir Paul McCartney“Throughout my career I’ve been lucky enough to play in venues of all different shapes and sizes, from tiny clubs to massive stadiums all over the world. Without the grassroots clubs, pubs and music venues my career could have been very different. I support Music Venue Trust because artists need places to start out, develop and work on their craft and small venues have been the cornerstone for this. If we don’t support live music at this level then the future of music in general is in danger.”

– Sir Paul McCartney

Saugokime gyvą kultūrą Vilniuje

Vilniaus nevalstybinėms gyvos kultūros vietoms skubiai reikia finansinės pagalbos, kurios kredito įstaigos tokiems verslams įprastai nėra linkusios suteikti. Be savivaldybės įsitraukimo, po krizės Vilniuje gyvų pasirodymų gali nebelikti.

Mūsų siūlymas:

Vilniaus miesto savivaldybė turėtų laiduoti kultūros įstaigas, siekiančias pasiimti šiuo metu gyvybiškai reikalingas paskolas ir taip užtikrintų, kad gyventojų mylimos kultūros ir pramogų vietos nepatirtų bankroto dėl viruso sukeltos krizės.

Saugokime gyvą kultūrą – pasirašykite peticiją čia!

Idėją palaiko:

Vilniaus Naktinis Aljansas
Lietuvos Barų ir Kavinių Asociacija
Lietuvos Muzikos Verslo Asociacija
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija
Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga

Detaliau apie Naktinio Fondo planą galite paskaityti čia:

Vilnius cultural venues facing bankruptcy ask municipality to guarantee emergency loans

The nightlife shutdown in Lithuania came early, and very suddenly. With very little warning all bars, restaurants, clubs, concert halls and theatres were ordered to close on March 16th, 2020. At the time there was no information about state compensation packages, wage subsidies or tax holidays. Vilnius nightlife turned out the lights and was left literally in the dark about the future.

There were no protests or rebellions, members of the nightlife business community announced that they understood that the extreme measures were necessary to protect the health of all Lithuanians, not only of their paying guests. Hoping for some kind of financial help to protect the economy from instant bankruptcy and mass unemployment, Vilnius venues obediently closed their doors and advised all their customers to stay at home.

The following days saw confusing announcements from a government plunged into chaos. Initially the Prime Minister promised "some" assistance, but ruled out any kind of compensation. The first draft of the Economy and Innovation Ministry's plan provided only 60% wage subsidies, clearly an insufficient amount for cultural businesses whose income had suddenly dropped to zero.

The sudden shutdown left venues with suppliers' bills to pay, equipment hire contracts to maintain, events to cancel and booking fees already paid in advance with no possibility of refunds. On top of that they were being told to pay 40% of payroll and warned it would be illegal to force their staff to resign. The Work Inspectorate insisted it would defend workers' rights, but employers were left with no means to pay their staff. Very little was said about the fate of freelancers, a large chunk of the nightlife workforce, except that some of them would be able to apply for 200EUR/month at some point in the future.

Government rescue plan inappropriate for culture venues

This plan was particularly bad for the most important and culturally valuable businesses – the wide variety of small, privately-owned cultural venues. Restaurants and some bars were able to keep takeaway food as an income stream, but concert halls, theatres, nightclubs and live music bars were left completely unable to continue any kind of business activity. Added to this, attempts to raise money by "going online" were failures or non-starters, as the public cut back on all unnecessary expenses, worried for their future income and found online DJ sets on their laptops to be a poor substitute for the excitement of a dancefloor full of flashing lights and sweaty people.

A revised financial rescue package was announced by the government some days later, raising the freelancer monthly payments to 250EUR and hinting that nightlife businesses would qualify for 90% wage subsidies. Of course, for many of these businesses even 90% is not enough because they have very little reserves, very large obligations and zero income. At the time of writing, it is still not clear exactly how this scheme will be implemented. The devil is expected, as usual, to show himself in the detail.

History of government prejudice against nightlife

It is important to remember that the same government, elected on a wave of populism in 2016 with a ex-Police General Commissioner and Interior Minister installed as Prime Minister, began their term of office with a series of anti-constitutional raids on nightclubs. Teams of balaclava-wearing prison police carrying automatic weapons with laser sights stormed into underground venues, tortured and injured innocent people, carried out unwarranted stripsearches and proudly displayed their brutality in the media as a warning to the "merchants of death" who they alleged were rampantly selling drugs in every venue.

A photographer from the national news portal 15min was even invited to ride in the bus with the police hitsquad and film the entire process for a special news feature similar to the US TV show "Cops". He was also allowed by his editors to publish an article stigmatising and insulting the nightlife scene and making comparisons to the heroin trade.

In the end, only a very small amount of drugs were found, mostly stimulants and cannabis, no cocaine and certainly no heroin. Very few arrests were made and many innocent people were released from overnight cells with no paperwork or explanation. One of the victimised nightclubs managed to film their second raid on multiple hidden cameras and the evidence of brutality and procedural violations was submitted to the police, whose subsequent internal investigation found that no offences had been made.

Human rights organisations and the Mayor of Vilnius expressed outrage, the story even made international news and was investigated by Vice magazine. Eventually the raids ceased, but no independent inquiry has been carried out and no apology has ever been made. It is against this backdrop that some of the same Vilnius venues sit waiting for news of the same government's financial help in the current crisis.

National-level assistance slow to arrive

Although progress is being made by the Culture Ministry to propose adapted procedures for cultural businesses to apply for government backed loans via the INVEGA small business finance scheme, it is understandably hard for venues to believe that they will receive urgently-needed assistance in time. Another solution was needed. Remembering the Mayor's previously strong support for the city's night economy and private cultural institutions, small businessmen began to look to the municipality for rescue.

Vilnius Night Alliance, a pressure group founded in 2019 to unite an enthusiastic group of the city's bars, clubs, promoters and artists, is now presenting their own rescue plan to Vilnius City Council, appealing for the municipality to step in and guarantee emergency business loans to fill the gap left by the sudden shutdown. The plan is designed for private cultural venues only, defined as those having a stage for performances and/or a dancefloor. This would include private theatres, small concert halls (up to 2000 capacity), nightclubs and live music bars.

Private culture sector drives variety and innovation

Rūta Meškauskaitė, Executive Director of the Vilnius Night Alliance, stresses the importance of small, independent, private venues in the fabric of Vilnius culture.

“This constellation of small venues provides homes for all genres and disciplines. These cultural institutions are the guardians of creative variety, allowing a wide range of the city’s upcoming artists to experiment, learn and grow as they perform.”
– Ruta Meškauskaitė, Executive Director, Vilnius Night Alliance

The Alliance's proposal excludes businesses which sell only food and drink without providing additional cultural activity. The Alliance argues that priority status should be given to those venues which add the most value to the city and are most vulnerable to bankruptcy during the shutdown, having the extra burden of cancelled events and expensive equipment rental contracts on their books. It is also argued that these are the venues which must be at the forefront of the recovery of the city after this international crisis, contributing greatly to the attraction of tourists, talent and investment from around the world. This principle is supported even by members of the Alliance who would not qualify for prioritisation.

Economist Vaidas Navickas suggests that the interest on the loans should be paid by the municipality until the borrowers return to profitability, to ensure that the financial assistance package is not an additional burden to the people it is aiming to help. Navickas also points out that the use of the loan money can be strictly controlled and audited by the municipality, increasing the transparency of the sector and reducing the possibility of corruption.

According to initial calculations, there would be up to 50 qualifying applicants requesting loans of, on average, 20000EUR, making an upper estimate of 1mln EUR to be underwritten by the municipality. For comparison, every year the municipality provides a similar sum as a grant, not a loan, to the city basketball team.

Nightlife has high economic, cultural and social value

The private cultural venues of Vilnius are therefore attempting to explain to politicians and bureaucrats that although the economic benefit of their work is indirect and difficult to measure, it undeniably exists. A study commissioned in 2018 by the city's development agency Go Vilnius and carried out by world experts Sound Diplomacy and VibeLab produced several recommendations for protecting and stimulating the night economy ecosystem, stressing the importance of nightlife and cultural activity as a key component of the city's economy.

Vilnius Night Mayor and Chair of Vilnius Night Alliance Mark Adam Harold is insistent that state authorities need to be aware that now, more than ever, the importance of the city's vibrant and diverse cultural institutions cannot be ignored. The loss of these venues would be catastrophic to the attractiveness of the city and the quality of life of its residents, especially as the people who worked so hard for so many years to build these venues are unlikely to return later, having lost everything and been abandoned by the state.

As Harold, who previously served as an elected City Councillor, puts it:

“We must act now and attempt to save what we have, because doing nothing and losing everything would be a much more expensive option.”
– Mark Adam Harold, Night Mayor of Vilnius, Chair of Vilnius Night Alliance, former Vilnius City Councillor

The worst affected cultural venues are small family businesses and enthusiasts' enterprises, not nationwide chains backed by large investors. Surveys carried out by business associations show that for these small private cultural institutions bankruptcy will come swiftly and irreversibly. Even if they do not declare bankruptcy before the end of the restrictions on their activities, it will take many months or even years for them to return to profitability.

Wide support for a municipality "Night Fund" to guarantee business loans

Vilnius Night Alliance's proposed rescue plan, known as the "Night Fund", has been delivered to the Mayor's desk and is currently under consideration. The plan has been developed with the advice of international experts and economists and is supported by the Lithuanian Bar and Café Association, the Lithuanian Music Business Association, The Lithuanian National Creative and Cultural Industries Association and the Lithuanian Interdisciplinary Art Alliance.

The former Night Mayor of Amsterdam Mirik Milan, one of the consultants from VibeLab who took part in the Vilnius night economy study, has also backed the Night Fund plan, stating that:

“Culture spaces urgently need access to financial solutions to fill the gap left by the shutdown. The state must step in and guarantee small business loans to save these essential places and keep the city's culture alive."
– Mirik Milan, former Night Mayor of Amsterdam and founder of VibeLab

Time is running out

As news emerges that the shutdown will be extended, surveys show that action is needed in the upcoming month to avoid the disappearance of 70% of the venues that the people of Vilnius have grown to know and love over the last decade. The clock is truly ticking for the culture sector’s performers, employees and businesses as the midnight-hour of bankruptcy approaches. Without state assistance, there is a real danger that many long-standing bastions on the city’s cultural map will turn into pumpkins and be lost forever.

5 ways to beat the virus

When the virus crisis hit, one of our members Paulius Ambrazevičius wrote a super viral facebook post about ways to help your local creative and cultural people.

We turned his advice into a series of cards which travelled around the internet. Feel free to rip them for your own city!

We love the night!

To keep up positivity during the virus shutdown, we released a series of “thank you” cards for the people who work in the nightlife ecosystem.

Along with each card we added a message reminding people how valuable these workers are, talking about what important work they do so that you can have a great party.

Feel free to copy and adapt these cards for your local context and language.

We love the night!

Naktinis Fondas - Saugokime gyvą kultūrą

Baigiantis antrai karantino savaitei Lietuvoje visiškai sustojusio kultūros ir pramogų sektoriaus darbuotojai, kūrėjai bei dalyviai vis dar gyvena nežinomybėje dėl Vilniaus kultūros ateities. Per šią savaitę iš įvairių pasaulio kampų pasigirdo naujienos kaip skirtingos valstybės imasi priemonių drastiškai paveiktam kultūros sektoriui padėti. Atskiri fondai skiria gelbėjimo paketus tiek individams, tiek įstaigoms šiuo metu neįsivaizduojančioms kaip reikės toliau tęsti veiklas.

Visi Vilniaus pramogų ir kultūros industrijos veikėjai supranta, kad karantinas būtinas ir logiškas, todėl visi nutraukė veiklą pirmą karantino dieną pagal vyriausybės nurodymus. To pasekoje, jie gauna arba žymiai mažiau pajamų, arba visiškai nulį. Jie neturi alternatyvių būdų generuoti pajamų, jų funkcija yra suburti žmones į spec. patalpas, todėl jų pagrindinė veikla negali būti vykdoma nuotoliniu budu. Neturedami didelių finansinių rezervų, jiems gręsia bankrotas per 1-2 mėn.

Dėl karantino nukentėjo ne tik pramogų, bet ir kiti verslo sektoriai, tačiau vienas iš labiausiai šioje situacijoje nukentėjusių subsektorių – privačios kultūrinės veiklos įstaigos (žr. apibrėžimą žemiau).

Apklausos rodo, kad be papildomos pagalbos iš savivaldybės, didelė dauguma šių įstaigų neišgyvens krizės ir jų investuotojai nenorės grįžti į šį subsektorių po karantino pabaigos. Stabdydami jų veiklą porai mėnesių, mes išrausime nepriklausomos Lietuvos kultūros šaknis.

Kas yra privati kultūros įstaiga?

Privačios kultūros įstaigos nuo įprastų mažų-vidutinių verslų skiriasi tuo, kad neša ne tik tiesioginę grąžą, bet ir smarkiai didina miesto vertę bei gyvenimo kokybę: pritraukia ne tik turistus, bet ir investicijas, talentus. Tokias vietas turime gelbėti pirmiausiai, kad neatsiliktume nuo kitų Europos miestų, kai atsigausime po krizės.

Siūlome tokį privačios kultūros įstaigos apibrėžimą:

Pasilinksminimo arba kultūrinės veiklos erdvė, turinti sceną pasirodymams nuo 5 kv. m. ir/arba šokių aikštelę, kurios plotas viršija 15 kv. m., ir vykdanti renginių programą bent 6 mėnesius nuo 2019 metų sausio 1 d. Renginių programą privalėtų sudaryti vidutiniškai bent vienas renginys per savaitę. Įstaiga negali būti valstybinė ir jos patalpos turi talpinti ne daugiau kaip 2000 žmonių.

Įstaigos, atitinkančios šį apibrėžimą, būtų privatūs teatrai, nedidelės koncertų salės, gyvos muzikos barai, taip pat naktiniai klubai. Šios įstaigos atlieka vyriausybės apskaitininkų ir buhalterių eilutėse sunkiai pastebimą, tačiau svarbų darbą, kadangi jos sukuria pridėtinę vertę, erdvę atsipalaidavimui visiems miesto gyventojams ir jo ekonomikos kūrėjams.

Apklausos parodė, kad virš 50 proc. visų pramogų ir kultūros sektoriaus įstaigų karantino metu net gavus dabar svarstomas pagalbos priemones, užsidarys jau po pirmojo mėnesio. Liūdniausia tai, kad beveik visos privačios kultūros įstaigos patenka tarp atsakiusiųjų, kad užsidarys.

Tai yra kritiškai didelis kiekis kultūros bendruomenių, kurioms atsikurti prireikti gali net iki 10 metų, jeigu jų neišgelbėsime dabar. Tai padaryti kainuotų mažiau nei galimi padariniai, šių bendruomenių neišgelbėjus. Yra didelė tikimybė, kad privačioms kultūros įstaigoms žlugus dabar, daugelis jų įkūrėjų atgal į rinką grįžti nenorėtų net ir vėliau atsiradus tokiai galimybei.

Šio subsektoriaus apklausa

Koks įstaigos apibrėžimasKiek renginių per savaitęKiek mėnesių veikėte per metusKiek žmonių telpa į patalpas

Privačių kultūros įstaigų gelbėjimo planas

Kokios nefinansinės pagalbos tikimės iš savivaldybės?

Tarp didžiausių dėl karantino uždarytų privačių kultūros įstaigų kaštų yra nuoma ir paskolų mokėjimas (už patalpų įrengimą, nusipirktą įrangą ir pan.). Dėl ribotų finansinių resursų net 1-2 mėn. veiklos sustabdymas reikš, kad šios įstaigos negalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

Savivaldybė jau yra atleidusi įstaigas, įsikūrusias savivaldybės patalpose, nuo nuomos mokėjimo, tačiau absoliuti dauguma kultūros įstaigų nuomojasi privačias patalpas. Prašome savivaldybės tarpininkavimo derybose su patalpų nuomotojais, kad privačioms kultūros įstaigoms galiotų nuomos atostogos tol, kol jos galės atnaujinti savo įprastą veiklą. Krizės metu taip pat turėtų galioti moratoriumas šių įstaigų iškeldinimui iš nuomojamų patalpų, net jei yra susidariusi skola patalpų savininkui.

Taip pat prašome savivaldybės lyderystės raginant bankus atidėti egzistuojančių paskolų mokėjimą iki krizės pabaigos, pratęsiant paskolų terminus. Kaip ir su nuomos mokėjimu, atnaujinę savo įprastą veiklą privačios kultūros įstaigos nesugebės sumokėti 3-6 mėn. susikaupusių paskolų įmokų, nes šio verslo pelningumas tam yra per mažas. Prašome, kad savivaldybė padėtų koordinuoti kredito atostogas bankų paskoloms.

Kaip savivaldybė gali efektyviausiai padėti šiems verslams finansiškai?

Seimas yra priėmęs paskolų verslui garantijų planą (INVEGA), tačiau kol kas nei garantijų suteikimo kriterijai, nei paskolų paraiškų mechanizmas kultūros sektoriui nėra tinkamas. Privačios kultūros įstaigos neturi galimybės laukti, kol tokie biurokratiniai klausimai bus išspręsti. Todėl prašome skubios pagalbos iš Vilniaus m. savivaldybės.

Privačioms kultūros įstaigoms reikia suteikti galimybę nebrangiai, saugiai ir greitai pasiimti paskolą. Tokia galimybė įmanoma garantuojant kredito įstaigų suteikiamas paskolas iki 50 tūkst. eurų, garantijas suteikiant Vilniaus miesto savivaldybės vardu. Kol situacija negrįš į įprastas vėžes savivaldybė taip pat apmokėtų paskolų palūkanas, kad privačioms kultūros įstaigoms liktų mokėti 0 proc. palūkanas kol jų pajamos neatsigaus. Visą laiką, kol paskola nėra išmokėta, pasiskolinusių kultūros įstaigų finansinius išrašus, įrodančius, kad gautos lėšos buvo leidžiamos tikslams, nurodytiems sutartyje, tikrinti galėtų ne tik pinigus paskolinusi kredito įstaiga, bet ir pati Vilniaus m. savivaldybė.

Derantis su kredito įstaigomis, bus siekiama gauti tokias sąlygas: paskolos grąžinimo terminas yra nukeliamas 6 mėnesius po oficialaus veiklos apribojimo pabaigos. Nuo to laiko būtų pradedamas skaičiuoti paskolos terminas nuo 24 iki 48 mėnesių trukmės paskolos grąžinimo terminas, dėl kurio sutariama derybų metu. Įstaigai bankrutavus, Vilniaus m. savivaldybė grąžina kredito įstaigai nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl paskolos išdavimo.

Apklausos rodo, kad privačioms kultūros įstaigoms pagalbos reikia skubiai

Kiek mėnesių dar išgyventumėte be paskolos

Ši privačių kultūros įstaigų finansavimo programa būtų skirta:

  • darbo vietų išlaikymui;
  • neįvykusių renginių bilietų kompensacijoms;
  • neįvykusių renginių organizavimo išlaidų kompensacijoms (atlikėjai, komunikacijos specialistai, dizaineriai ir pan.);
  • įmokoms už patalpų nuomą, kurių nuomininkai nenukelia tolimesniam laikotarpiui;
  • maisto ir gėrimų tiekėjams;
  • scenos technikos tiekėjams;
  • būsimų renginių, vykstančių po karantino, organizavimui.

Reikalinga dokumentacija paskolai

Paskolai išsiimti iš šių įstaigų reikėtų paprašyti:

  • sutikti būti patikrintiems registrų centre;
  • įsipareigoti nuo paskolos gavimo datos savivaldybei suteikti prieigą prie visų įstaigos finansinių dokumentų ir bankų išrašų, kurie įrodytų, kad gautos lėšos buvo leidžiamos tikslams, kurie nurodyti sutartyje;
  • įrodymo, kad įstaiga atitinka „privačios kultūros įstaigos“ apibrėžimą.

Kodėl paramos reikia būtent šioms įstaigoms?

Koronaviruso epidemija ir su tuo susijęs karantinas labiausiai smogė būtent privačioms kultūros įstaigoms dėl kelių priežasčių:

  • daugelis jų yra visai nedidelės;
  • daugelis jų turi visai nedidelius finansinius rezervus;
  • nei viena jų negali veikti karantino metu;
  • būtent šiai industrijai prireiks daugiausiai laiko atsigauti po krizės;
  • finansiškai šių įstaigų nauda miestui yra sunkiai pamatuojama, todėl kitos paramos programos nepripažįsta jų svarbos.

Tikėtinas savivaldybės įsipareigojimo dydis 1 mln. eurų

Kokio dydžio paskolos užtektų

Vilniuje preliminariais skaičiavimais yra apie 50 privačių kultūros įstaigų apibrėžimą atitinkančių organizacijų. Vidutinė paskola siektų apie 20 tūkst. eurų, tad iš viso Vilniaus miesto savivaldybė, pagal apytikslius skaičiavimus, kuriam laikui garantuotų apie 1 mln. eurų paskolų.

Jeigu paraiškas pateikusių įstaigų, atitinkančių reikalavimus ir privačios kultūros įstaigos apibrėžimą, bendras prašomų paskolų dydis viršys savivaldybės nustatytą ribą, pirmenybė bus sprendžiama vertinimo komisijos balsavimu, su tikslu naudojant šią programą išsaugoti kultūros bendruomenių įvairovę.

Idėją palaiko:

Vilniaus Naktinis Aljansas
Lietuvos Barų ir Kavinių Asociacija
Lietuvos Muzikos Verslo Asociacija
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija
Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga