Čia paprastas atsakas Skvernelio pasisakymui „…jeigu verslui atsiranda po mėnesio išgyvenimo dilemos, tai galbūt su tais verslais ne viskas tvarkoje buvo“.
Galbūt su Skvernelio matematika ne viskas tvarkoje
Dirbančios įmonės gali išsilaikyti nuosmukio metu, prie to prisitaikyti: susimažinti veiklos mąstą, atleisti nereikalingus darbuotojus ir tokiu būdu vegetuoti, gauti bent minimalias pajamas ir pan.
Tačiau, įmonės niekada nebus pasiruošusios visiškam sustojimui su nuliu pajamų. Naktiniai klubai yra tokioje kategorijoje.
Paprastas pavyzdys paprastam premjerui
Mėnesio įmonės išlaidos skirstomos į pastovias ir kintamas.
Pastovios – kurių išvengti negali ir jos nepriklauso nuo veiklos mąsto: nuoma, darbo užmokestis, komunaliniai, mokesčiai, paskolos ir pan.
Kintamos – kurios neatsiranda veiklai sustojus – t.y. produkcijos ir žaliavų užsakymai, gamyba ir t.t.
Normalus stabiliai dirbančios įmonės metinis pelningumas yra 5-10%.
Taip pat smulkiam verslui būdingas 40/60 santykis tarp pastovių ir kintamų išlaidų.
Kad būtų paprasta, tarkime: Įmonės apyvarta 120.000.
Tarkime per metus gaunama 5% (t.y. skirtumas tarp išlaidų ir pajamų) – 6.000 pelno, 500 per mėnesį.
Vidutinė mėnesio apyvarta su pelnu 10.000.
t.y. išlaidos sudaro 9.500.
Pastovios išlaidos 40% – 3.800.
Kintamos išlaidos 60% – 5.700.
Visiškai sustabdžius įmonės veiklą iki nulio pajamų, galima kaip minėjome, atsisakyti kintamų išlaidų – neužsakyti produkcijos, gamybos bei nevykdyti veiklos.
Pastovios išlaidos (3.800/mėn) niekur nedingsta, tai reiškia 63% vienerių metų pelno yra sunaudojama per mėnesį!
Įmonei reikėjo dirbti daugiau nei pusę metų, kad per vieną mėnesį išleistų tai ką uždirbo.
Gal dabar aiškiau kodėl tokios įmonės tokioje krizėje neturi 6 mėnesių rezervo?
Paprasta matematika kai kuriems valdininkams pasirodo nepaprasta.