Vėl matome, kad valdžia ruošiasi priverstinai uždaryti mūsų sektorių. Vėl matome, kad siūloma uždaryti visas naktimis veikiančias įstaigas, net ir tas, kurios deda visas įmanomas pastangas dirbti saugiai ir laikytis taisyklių.
Siekiame teisingumo – negalima visų įstaigų bausti dėl keleto blogų, neatsakingų veikėjų pažeidimų. Apriboti reikia tik tuos, kurie pakartotinai pažeidžia nustatytas taisykles. Mes siūlome bendradarbiavimą vietoje baudų kultūros, matome kaip kituose pasaulio miestuose sklandžiau, pagarbiau ir sąžiningiau vyksta dialogas tarp valdžios ir naktinės ekonomikos verslų. Tai mokslu ir skaičiavimais, o ne sektoriaus stigmatizavimu paremtas dialogas.
Taip pat siūlome pagalbą visiems šalies žmonėms. Mes, naktinės ekonomikos varikliai, galime prisidėti prie lengvesnio ir efektyvesnio atsigavimo po krizės – jei tik išliksime iki krizės pabaigos. Tam mums reikės pagalbos būtent iš tos valstybės, kuriai sumokėjome daug mokesčių iki krizės, sukūrėme daug kultūrinio turinio bei į kurią pritraukėme daug tautiečių ir svečių, norinčių savo gyvenimą toliau kurti mieste, turinčiame tokį kultūrinį miesto nakties ritmą kaip Vilnius.
Vilniaus Naktinės Ekonomikos Sustiprinimas
Vilniaus naktinio aljanso siūlymai savivaldybei ir Vyriausybei dėl naktinio gyvenimo industrijos plėtros ir naktinės ekonomikos paruošimo pandemijos krizės pabaigai.
Vilniaus naktinis aljansas www.vna.lt
Esminiai punktai
- Laiko apribojimai – tik taisyklių pažeidėjams
- Reikalingas bendradarbiavimas, o ne tik baudos
- Galėsime padėti visai ekonomikai atsigauti po krizės
Įžanga
Vilniaus naktinio gyvenimo industrija smarkiai nukentėjo dėl COVID-19 pandemijos. Įstaigos buvo priverstos visiškai nutraukti savo veiklą, prarado ir pinigus, ir darbuotojus. Neįvyko daugybė renginių, o atlikėjai neturėjo kur pasirodyti, užsidirbti.
Daugelis veikėjų surado būdus išgyventi, daug įstaigų sugebėjo restruktūrizuoti ir gavo nedidelę valstybės finansinę paramą tam, kad išvengtų visiško užsidarymo.
Efektyviausia paramos programa buvo mikroįmonių finansavimas, dėl paprasto administravimo ir ekonominio pagrįstumo, teisingumo. Mažos įmonės gavo finansinę paramą pagal praeitų metų skaidriai deklaruotą įdarbinimo kiekį.
Kultūros finansavimo konkursai naktinio gyvenimo įstaigoms buvo mažiau efektyvi priemonė. Dėl ilgų derybų ir sunkios biurokratinės naštos, konkursai buvo skelbiami labai vėlai, sumos buvo mažos. Dalyvavimas reikalavo resursų, buvo ir rizika, kad dalyvis vis tiek nieko nelaimėtų. Konkursų sąlygos nebuvo pritaikytos privatiems nevalstybiniams naktinio gyvenimo veikėjams, nebuvo adaptuota naktinių klubų arba muzikos barų verslo modeliams.
Todėl paraiškų vertinimo komisija didžiąją dalį pinigų išdalino toms viešoms įstaigoms, kurios ir taip gauna valstybinę paramą, o ne toms įmonėms, kurios įprastai veikia privačiame sektoriuje ir nedirbo projektų pagrindu, negalėjo adaptuotis ir įvesti „inovacijas“, taip pat negalėjo tęsti savo veiklos internetu, turėjo toliau mokėti už patalpų nuomą, o gauti pajamas galimybės nebuvo. Tai yra didelė dalis naktinio gyvenimo įstaigų.
Į Vilniaus naktinio aljanso siūlymus nebuvo atsižvelgta. Mūsų subsektoriui vis dar gresia finansinė krizė. Mūsų veikla yra labai ribota, lauko renginių bei kavinių pradės mažėti pasibaigus vasarai, be to, galimai įvyks antras priverstinis uždarymas.
Todėl mes kreipiamės antrą kartą su siūlymais šiam artėjančiam sezonui bei ilgesnei perspektyvai. Siekiame, kad vis dar egzistuojančios įstaigos neišnyktų dėl pandemijos saugumo reikalavimų. Taip pat siūlome būdus sustiprinti naktinę ekonomiką tam, kad po krizės Vilniaus kultūros įstaigos galėtų kuo greičiau atsigauti ir plėstis, pozicionuoti Vilnių kaip gyvą, patrauklų ir konkurencingą miestą, kuris siekia tapti regiono naktinio gyvenimo kokybės ir įvairovės lyderiu.
Matome progą užtikrinti, kad Vilnius toliau gautų naktinio gyvenimo ekonominę, socialinę bei kultūrinę naudą. Kitose šalyse matome, kad valstybės investicija į šį sektorių atsiperka. Kviečiame visus perskaityti mūsų idėjų sąrašą ir diskutuoti su mumis apie geresnio naktinio Vilniaus galimybes.
Pandemijos periodo priemonės
Akcentuojame, kad naujų taisyklių komunikacija turėtų būti labai aiški, nes būna atvejų, kai net policijos pareigūnai nesupranta taisyklių ir bando apriboti veiklą ten, kur apribojimų būti neturėtų. Kad žmonės gerbtų taisykles, Vyriausybei reikia labai aiškiai jas formuluoti ir komunikuoti.
Niujorke miesto valdžia vykdė pavyzdingą visuomenės informavimo kampaniją “It’s up to you, New York”, su pieštiniais plakatais, kurie buvo pakabinti visuose baruose. Lietuvoje – dažnai neaišku kokios taisyklės galioja, o kokios jau nebe. Kai valdžia pakeičia vieną punktą – įsakyme kalbama tik apie tą punktą. Reikia ieškoti senų įsakymų, skaityti, iššifruoti biurokratinę, teisinę kalbą. Žurnalistams taip pat sunku suprasti taisyklių niuansus, dažnai žiniasklaidoje atsiranda klaidinantys straipsniai, su skirtingomis informacijos interpretacijomis.
Taip pat norime pabrėžti, kad stigmatizuoti barus ir nubausti visus juos dėl tik dalies industrijos žaidėjų pažeidimų yra neteisingas sprendimas, kuris daro nereikalingą žalą ekonomikai ir kultūrai. Jeigu vieno baro vadybininkas nekontroliuoja savo klientų po vidurnakčio, tai dar tikrai nereiškia, kad visi vadybininkai elgiasi taip pat. Rinkoje yra ir daugybė atsakingų verslininkų, kurie labai stengiasi laikytis visų taisyklių. Valdžia turėtų juos skatinti, o ne priverstinai uždaryti juos vidurnaktį ir bausti kartu su nesąžiningai veikiančiais rinkos dalyviais.
Ribotos veiklos atveju
Naktinių klubų ir muzikos barų veikla yra smarkiai apribota ir galimai bus dar apribota dar labiau. Tokia įmonė „išeina ant nulio“ tuo atveju, jeigu yra užpildoma bent 75 proc. patalpų, tačiau dėl saugių atstumo taisyklių paprastai užpildoma 40 proc. ar mažiau patalpų. Tokia situacija yra geriau nei nieko, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai gali baigtis liūdnai.
Bilietų pardavimų papildymas
Kai įstaiga parduoda vieną bilietą, valstybė galėtų kompensuoti vieno papildomo bilieto pirkimą. Tarkime, kad vietos talpa yra 100 žmonių, o dėl apribojimų įleidžiami tik 40. Jei įstaiga parduos 40 bilietų, valstybė ir „pirks“ 40 bilietų, ir tokiu būdu kompensuos įstaigai dalį prarastų pajamų dėl priverstinio veiklos ribojimo. Įstaigos pajamos iš bilietų bus tokios, tarsi yra užpildyta apie 80 proc. salės, t.y. Renginys bus žymiai mažiau nuostolingas. Jei įstaiga parduos tik 10 bilietų, valstybė atitinkamai „pirks“ tik 10. Tai reiškia, kad kompensuojami tik sėkmingi renginiai. Kitaip tariant, piktnaudžiavimo ir netikrų renginių galimybės tokiu atveju nebūtų. Bilietų pardavimai (jei privaloma internetu su kortelėmis) yra lengvai dokumentuojami ataskaitose, tai yra labai sunku suklastoti.
Renginių dalyvių registravimas
Visi dalyviai gali būti registruojami pagal ID su telefono numeriu, kad būtų įmanoma atsekti juos židinio atsiradimo atveju. Dokumentai tikrinami prie durų, SMS žinutės gavimą į registruotą telefono numerį irgi tikrintų apsauga.
Svarbus momentas – duomenis renka pati įmonė, o juos pateikia valstybei tik jei būtina dėl sveikatos priežasčių. Naktiniai klubai irgi operuotų renginių principu. Kadangi bilietų pardavimai turi nemažą administracinę naštą ir platformos ima komisinius mokesčius – galėtų būti sumažintas PVM tam, kad klubai ir barai neprarastų pajamų. Idealiai būtų sukurta paprasta programėlė, identifikavimas per valdžios el. vartus. Galimai egzistuojanti savivaldybės sistema galėtų būti adaptuota, pvz., Tvarkau Vilnių. Tokie sprendimai jau egzistuoja ir kitose šalyse, tad jas Lietuva galėtų įsigyti ir lengvai pritaikyti.
Kaukės renginiuose
Galima reikalauti dėvėti veido kaukės visur, išskyrus baro zonoje. Galima reikalauti, kad gėrimai nebūtų nešiojami į salę / šokių aikštelę. Tai mažina galimybę, kad didelis skaičius renginių lankytojų užsikrės virusu.
Laiko apribojimas
Įstaiga, kuri gerbia saugos taisyklės, neturėtų kentėti dėl kitų, neatsakingų įstaigų pažeidimų. Laiko apribojimas turėtų būti taikomas tik pažeidėjams.
Alkoholio apribojimas
Tos įstaigos, kuriose vyksta daug saugumo pažeidimų dėl alkoholio vartojimo galėtų būti priverstos prekiauti tik nealkoholiniais gėrimais po vidurnakčio, o ne visiškai uždaromos. Ten, kur nėra pakartotinų pažeidimų – nėra prasmės priversti uždaryti.
Temperatūros matavimai
Pamatuoti klientų temperatūrą prie įėjimo durų nėra sudėtinga. Kai kurie industrijos veikėjai jau tai daro savo iniciatyva. Jei valstybė prisidėtų prie įrangos bei personalo kaštų – palaikome privalomų matavimų taisyklės.
Priverstinio uždarymo atveju
Pabrėžiame, kad priverstinis uždarymas po vidurnakčio naktiniams klubams yra praktiškai tas pats, kas priverstinis uždarymas. Mes nematome skirtumo, mūsų nariams (ypač naktiniams klubams) ekonominė žala būtų beveik tokio paties pačio dydžio, tad reikalaujame tokios pagalbos:
PVM grąžinimas
Sąžiningos šio sektoriaus įstaigos moka daug PVM ir tas mokestis atspindi baro ir bilietų pardavimų kiekį, t.y. atspindi įmonės išlaidų kiekį, dydį, veiklos populiarumą 2019 metais. Įmokų dalies grąžinimas būtų teisingas būdas kompensuoti įstaigoms, kurios buvo žmonėms naudingos ir sąžiningos. Galėtų būti grąžinta ~20 proc. sumokėto PVM, tarsi 2019 m. tarifas būtų 17 proc. o ne 21 proc..
GPM grąžinimas
Vyriausybės mikroįmonių 2019 m. apmokėta GPM grąžinimo programa laikyta sėkmingiausia iš visų COVID-19 ekonominio stimulo priemonių, nes daugiausiai pinigų kompensuojama tiems, kurie kuria darbo vietas ir sąžiningai moka darbuotojams atlyginimus. Ši programa galėtų būti kartojima, jei priverstiniai uždarymai pasikartos. Paprašytume, kad priverstinio uždarymo atveju programa nebūtųvykdoma tik mikroįmonėms, bet visoms priverstiniai uždarytoms įmonėms.
Darbo užmokesčio subsidijos
Nors ši priemonė dabar mažiau aktuali, nes daug darbuotojų jau užsiregistravo darbo biržoje arba rado darbą kitur, įstaigos vis dar turi darbuotojus, kuriems reikės pagalbos, jei įstaigos vėl nustos generuoti pajamas. Reikalausime kompensuoti 100 proc., nes tai būtų teisingas ir paprasčiau įgyvendinamas būdas. Mūsų sektorius nėra toks didelis, kad būtų neįmanoma kompensuoti 100 proc., o būtent mūsų sektorius labiausiai pažeistas ir apribotas.
Nuomos kompensavimas
Apribotos veiklos atveju bus reikalinga tęsti nuomos kompensavimą per Invegą.
Atlikėjų stipendijos
Nemažai programų buvo dėl paramos muzikos atlikėjams bei kitiems kūrybininkams. Jei vėl įvyks priverstinis vietų, kuriose jie parodo savo darbus, uždarymas, bus būtina vėl juos paremti. Mes norime atkreipti dėmesį į tai, kad daug žmonių šiame subsektoriuje nežino kaip pateikti prašymus ar pareiškimus, todėl jie negauna reikalingos paramos. Tokiems žmonėms būtina suteikti visą pagalbą ir informaciją, kad ta parama būtų prieinama visiems.
Atsigavimo priemonės
Jei valdžia protingai valdys krizę, tada bus galimybės greičiau atsigauti po krizės, jei tik bus įgyvendinami mūsų siūlymai. Pasaulio bankas nustatė, kad kultūrinė veikla labai padeda visuomenei atsigauti po krizės. Mes esame naktinės ekonomikos varikliai ir naktinė ekonomika padeda visai valstybės ekonomikai. Mes norime ir galime prisidėti prie visų sektorių atsigavimo po krizės. Prašome tik bendradarbiauti su mumis.
Alkoholio licencijų reglamento keitimai
Vilniaus miesto savivaldybės Naktinės ekonomikos komisijoje jau vyksta darbai, konkretizuojantys reglamentą. Būtina performuluoti apibrėžimus tam, kad alkoholio licencijų apribojimų pagrindas būtų ir skaidresnis ir efektyvesnis. Mes prašome būti įtraukti į šį procesą.
Triukšmo reglamento keitimai
Naktinės ekonomikos komisijoje taip pat vyksta darbai tobulinant triukšmo reguliavimo reglamentą ir įstatymus. Būtina padaryti, kad viešosios tvarkos trikdymo apibrežimas būtų aiškesnis, skaidresnis ir mažiau atviras piktnaudžiavimui, lygiau taikomas visiems, ir kad nebūtų įmanoma vadinti bet kokio garso lygio triukšmo „pažeidimu“.
Naktinis žemėlapis
Naktinės ekonomikos komisija su Vilniaus miesto administracija dirba kuriant naktinių sluoksnių miesto oficialų žemėlapį, kuriame yra visi barai, jų darbo laikas, pritaikymas neįgaliesiems ir t.t. Mes palaikome šią iniciatyvą ir esame pasiruošę pateikti visą reikalingą informacija. Taip pat palaikome idėją kasmet analizuoti statistiką ir publikuoti miesto naktinės ekonomikos sveikatos ataskaitą.
Statistikos rinkimo atnaujinimas
Policija ir viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai galėtų ir turėtų surinkti žymiai detalesnę statistiką apie viešosios tvarkos pažeidimus tam, kad būtų lengviau spręsti dėl alkoholio licencijų apribojimų. Šiuo metu statistika įprastai renkama pagal adresą (namą), o ne įstaigą, tad pažeidimas autobusų stotelėje prie pastato, kuriame egzistuoja naktinis klubas gali būti traktuojamas kaip to naktinio klubo pažeidimas, net jeigu pažeidėjai nebuvo tame klube. Reikalinga daug rankinio darbo „krapštant duomenis“ ir išsiaiškinant, iš kokių įstaigų atėjo pažeidėjai. Siūlome surinkti daugiau duomenų ir juos skaitmenizuoti tam, kad tai būtų lengvai pasiekiama informacija komisijos ir tarybos nariams. Taip pat informacija galėtų būti viešinama ir atsirastų miesto žemėlapių sistemoje tam, kad gyventojai, būsto pirkėjai, barų lankytojai lengvai sužinotų, kur mieste dirba tvarkingiausios įmonės.
Soc. reklamų vietų pirkimai
Miesto „4×3“ plane buvo įtraukta mūsų aljanso idėja skelbti pirkimus soc. reklamų vietų klubuose ir baruose, tuo būdu ne tik finansuoti įstaigas, o ir gauti socialinę naudą miestui. Deja, bet ši idėja nebuvo įgyvendinta. Prašome, kad tai būtų nedelsiant įgyvendinta.
Edukacinės programos
Mūsų aljanso nariai seniai išreiškė norą parengti profesines edukacines pamokas savo industrijos srityse, pvz., garso sistemų instaliavimo, apšvietimo valdymo, DJavimo, dizaino, svetingumo, apsaugos. Tokiu būdu Vilnius ir vilniečiai galėtų sustiprinti savo įgūdžius ir greičiau atsigauti po krizės. Taip pat miestas galėtų finansuoti tokias pamokas tam, kad muzikos įstaigoms atsirastų dar vienas labai reikalingas pajamų šaltinis. Be to, miestas tuo pačiu gautų kažko mainais už verslų paramą. Deja, bet ši idėja nebuvo įgyvendinta. Prašome, kad tai būtų nedelsiant įgyvendinta.
Pamokos darbuotojams
Šiuo metu yra labai gera proga organizuoti pamokas darbuotojams, kad jie tobulintų savo įgūdžius ir suprastų kaip suteikti paslaugas saugiai. Dalinis tokių pamokų finansavimas būtų labai geras savivaldybės bendradarbiavimo su verslu pavyzdys. Po krizės mūsų naktinė ekonomika būtų stipresnė, saugesnė ir patrauklesnė turistams.
Mediacija
Tarp valdžios ir verslų vyksta per mažai mediacijos. Dažniausiai mediaciją vykdo policija arba viešosios tvarkos pareigūnai, tą jie daro nenuosekliai. Nėra galimybės sedėti aplink stalą ir diskutuoti apie sprendimus, išklausyti visų interesų grupių. Mes savivaldybei siūlome kituose miestuose veikančią idėją finansuoti tokį mediacijos būdą ir samdyti reikalingus specialistus tam, kad derybos būtų sklandesnės ir rezultatai būtų efektyvesni, visų dalyvių gerbiami.
Draugiški viešos tvarkos pareigūnai
Prašome įdiegti draugiškumo principą (angl. community policing) viešosios tvarkos skyriuje. Pareigūnai turėtų aktyviau ir dažniau patruliuoti naktimis, padėti naktinio gyvenimo dalyviams, bendradarbiauti su verslininkais, numalšinti konfliktus ir vykdyti viešosios tvarkos pažeidimų prevenciją gatvėse, padėti turistams bei vietiniams pramogauti saugiai ir su pagarba gyventojams. Reaguodami į gyventojų skundus pareigūnai turėtų veikti proporcingai, pagarbiai ir skaidriai. Darbai turėtų būti protokoluojami detaliau ir statistikos (dashboard) matomos Vilnius.lt naktinės ekonomikos puslapyje. Uniformos turėtų būti atnaujintos, geresnės kokybės ir atrodyti mažiau militarizuotai, kad neatbaidytų žmonių, o didintų gyventojų pasitikėjimą ir skatintų bendravimą.
Street teams
Amsterdame miesto centre veikia draugiškų patrulių programa skirta padėti žmonėms ir skatinti gerą elgesį. Paryžiuje veikia „Naktinių mimų“ teatro performansai gatvėse kartu su socialinių reklamų kampanijomis, skirtomis viešos tvarkos pažeidimų prevencijai. Vilniuje taip pat galėtų būti sukurta tokia „gatvių komandos“ programa (kaip ir Go Vilnius vykdo vasarą dienos metu). Pandemijos metu tos komandos galėtų skatinti saugų elgesį, kaukių dėvėjimą ir tt.
Garso izoliavimo fondas
Norėdami suderinti skirtingus miesto gyventojų poreikius: norą švęsti, norą miegoti, norą dirbti ir norą kurti privalome į problemas dėl garso žiūrėti inovatyviai. Problemos sprendimas ne visada slypi tik vienos ar kitos pusės intereso patenkinime. Garso izoliavimo sistemų įrengimas atsieina ne pigiai ir dažnai nėra aišku, kas turėtų būti atsakingas už per didelio garso suvaldymą – gyventojas, nekilnojamojo turto vystytojas ar vis dėl to verslininkas, dėl kiekvienos pavienės konflikto situacijos individualumo. Mes kviečiame sekti Europos vakarėlių sostinės ir darnaus miestiečių sugyvenimo lyderio – Berlyno miesto pavyzdžiu, kur garso konfliktų mediacijai buvo sukurtas fondas, skirtas padėti finansuoti garso izoliavimo priemonių bei instaliacijų įrengimą naktinio gyvenimo įstaigose. Programa padėjo sėkmingai sumažinti probleminių sričių skaičių, konfliktų ir skundų kiekį bei padidino gyventojų pasitenkinima savo gyvenamąja aplinka bei naktinės ekonomikos sektoriaus pasitikėjimą valdžios institucijų gebėjimu išspręsti šio sektoriaus problemas sumaniai. Go Vilnius užsakytoje 2018 m. Vilniaus Naktinės ekonomikos studijoje taip pat galima rasti garso izoliavimo finansavimo fondo rekomendaciją kaip būdą spręsti konfliktams dėl garso.
Kviečiame pabandyti ištiesti mums bendradarbiavimo ir pagalbos ranką, ne tik bausti. Bendradarbiavimas yra efektyviau nei konfliktas. Reikalaujame tik galimybės įgyvendinti racionalias ir efektyvias taisykles, toliau saugoti visų Lietuvos žmonių sveikatą bei mūsų miesto gyvybingumo pulsą. Galime ir norime tai daryti.